Darbdavių yra
Juodeikiuose, pasak bendruomenės pirmininkės, šiuo metu gyvena apie šimtą žmonių, ir ji negalėtų pasakyti, kad čia daug veltėdžių. Anot moters, palyginti nedideliame kaime ir darbo vietų netrūksta. Yra net stambesnių verslininkų. Antai Asta Venskuvienė užsiima paminklų gamyba. Jos įmonėje dirba gal kokie penki žmonės iš Juodeikių. Įsidarbinti galima ir pas Arvydą Žuką, kuris pervynioja elektros variklius.
Anot M. Norkuvienės, šis žmogus – itin geranoriškas ir nuolaidus gyvenime paklydusiems, žalingų įpročių atsikratyti negalintiems kaimo gyventojams. Esą šie žino, jog bėdai prispyrus A. Žukas juos priims padirbėti. Ne įmonėje, o savo namuose – kam pasiūlo žolę nupjauti, kam tvorą užtverti, daržą ravėti, malkas skaldyti ar kitus darbus dirbti. Tačiau prieš tai tokius darbininkus pabara, stengiasi juos morališkai paveikti, pasakoja, kad žalingi įpročiai prie gero neprives, kad darbo negalima apleisti. Gal jų tokios kalbos išsyk ir nepakeičia, tačiau bent akimirkai priverčia susimąstyti.
Juodeikiškė Dalia Čiesnienė turi savo floristikos parduotuvę Klaipėdoje ir norinčias kaimo moteris pamoko, kaip padaryti gražių puokščių, įvairių kompozicijų. Ir tai daro nemokamai, iš geros širdies. Kita kaimo verslininkė – Magdalena Vaicikauskienė. Juodeikiuose gyvenanti moteris jau senokai turi atidariusi savo kepyklėlę Plungėje, kur prekiauja ypatingo skonio kepiniais. Šios dvi moterys ne tik pačios nesėdi be darbo, bet ir kitiems darbo vietų sukūrė, todėl galėtų būti pavyzdžiu imtis veiklos tiems, kurie daug skundžiasi, bet nė piršto nepajudina, kad būtų kitaip.
Kas gerai moka, tam ir darbuotojų netrūksta
O koks būtų kaimas be ūkininkų? „Šilupio“ bendruomenės pirmininkė pasakojo, kad ūkiai Juodeikiuose – dar vienas darbo šaltinis. Keletas žmonių dirba Stanislavos Bartkevičienės, Juliaus Martišiaus ūkiuose, pas M. Norkuvienės vyrą ūkininką Romą Norkų.
Paklausta, ar ūkininkams netrūksta darbininkų, juk dažnas skundžiasi, kad prie ūkio darbų dabar retą priviliosi, juodeikiškė teigė, kad tokios problemos nėra. Esą jeigu ūkininkas darbininkams gerai moka, norinčiųjų kaipmat atsiranda. Netgi įmanoma iš miesto prisikviesti, kai per didžiuosius darbus daugiau talkos reikia. Jei žmonės žino, kad už tai bus dosniai atlyginta, nesispyrioja. Jos pačios sūnūs – 25-erių Algirdas ir 24-erių Mantas – taip pat darbuojasi ūkyje. Algirdas yra jaunasis ūkininkas. Ir S. Bartkevičienės du sūnūs į ūkio darbus nespjauna, tad Juodeikiuose yra žemės darbus mėgstančio jaunimo.
Bendruomenės pirmininkė sakė kaime matanti dar vieną verslo perspektyvą – mano, jog šiuo metu pirtį nuomojantis Normantas Žeimys kada nors pradės užsiimti kaimo turizmu. Galbūt tada ir jam keletas darbuotojų praverstų.
Nedarbą lemia ir blogas pavyzdys
„Mano manymu, kas nori, tas darbo ir mūsų kaime randa. O kas neranda čia, važinėja į Plungę. Ten dirba keletas juodeikiškių – vieni įsidarbinę medienos apdirbimo įmonėje, yra dirbančių apsaugos darbuotojais, – pasakojo M. Norkuvienė. – Gal ir keista, bet pas mus bedarbių mažai. Tikriausiai dėl to nėra ir vagišių. Pasitaiko, kad kas dingsta, bet tuomet būnam įsitikinę, kad tai padarė ne juodeikiškis. Mūsiškis taip negalėtų pasielgti. Gyvenam draugiškai.“
Tačiau moteris sutinka su tuo, kad kituose kaimuose, ir ne tik juose, nedarbo problema – opi. Ir ji turinti savo nuomonę, kodėl taip yra. „Daug ką lemia šeima. Jeigu mažametis vaikas mato, kaip jo bedarbė, pašalpą gaunanti mama sėdi koją ant kojos užsikėlusi ir vargo nemato, didelė tikimybė, kad ateityje jis ir pats taip elgsis, nenorės duoną savo prakaitu pelnyti, ieškos kitų būdų, kaip gauti pinigų“, – įsitikinusi moteris.
Nedarbo problema kaime ryški daug kur. Turbūt ne veltui dabar bus remiami tie bendruomenių projektai, kurie padės sukurti darbo vietų. M. Norkuvienės paklausėme, ar „Šilupio“ bendruomenė neketina tokių rengti?
„Kad mes neturime žmonių, kurie galėtų ir mokėtų tą daryti. Be to, daugelis mūsų kaime esam apsikrovę darbais, o tokie projektai labai įpareigoja“, – atviravo moteris.
Tačiau „Šilupis“ turi kuo pasigirti. Buvusių fermų vietoje norima įrengti parką. Prašyta Savivaldybės, kad ji suteiktų žemę bendruomenei naudotis. Jei prašymas bus išgirstas, kliūčių parkui atsirasti nebeturėtų kilti.