Pasak jo, šie pokyčiai bus panašūs, kaip ir telekomunikacijų sektoriuje.
„Dabar už energiją dažnai mokame kintamą kainą už, sakykime, sunaudotą kilovatvalandę. Ateityje, spėčiau, kad ta galutinio vartotojo mokama kaina už kilovatvalandę transformuosis į labiau fiksuotą mokestį, mokamą kas mėnesį už gaunamas paslaugas. Tas įvyko telekomunikacijos industrijoje. Anksčiau mokėjome už minutes ir SMS, dabar mokame vieną mėnesinį mokestį ir gauname visą paketą paslaugų. Tai energetikoje viskas juda link to, kad sektoriaus sąnaudos taps praktiškai visos fiksuotos“, – trečiadienį žurnalo „Valstybė“ surengtame Vilniaus energetikos forume sakė „Lietuvos energijos“ komercijos ir paslaugų tarnybos direktorius V. Salietis.
V. Salietis pabrėžė, kad galutinę kainą sudaro ne vien energijos kaina, bet ir, pavyzdžiui, elektros, dujų transportavimas. Anot jo, rinka artimiausiais metais tikisi energijos išteklių kainos stabilizavimosi ar net mažėjimo.
„Kalbant apie elektrą ir apie dujas, ką stebėjome, tai nuo 2013 metų kainos nuosekliai mažėjo. Šie metai yra pirmieji, kai jos pradėjo augti. Klausimas, ar tai laikinas pakilimas. Nors kainas prognozuoti sunku, rinka tikisi, kad pakilimas laikinas. Kiti metai dar gali būti brangesni, ypač už 2017 metus, bet vėliau tos kainos turi koreguotis ir judėti žemyn. Tai matoma elektroje, dujose, naftoje ir anglies kainos turėtų koreguotis žemyn“, – sakė V. Salietis.
Pasak jo, apyvartiniai taršos leidimai (ATL) ateityje turėtų brangti.
Kartu „Lietuvos energijos“ ekspertas pabrėžė, kad Lietuva veikia regioninėje rinkoje, ir pokyčiai, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Vokietijoje, turi įtaką kainoms Lietuvoje. Tiesa, 1 euro padidėjimas elektros kainoje, galutinį elektros tarifą vartotojui paveikiantis kur kas mažesne dalimi dėl jau minėtos priežasties – kompleksinio galutinės kainos pobūdžio.