Kartoja, kad nenori būti su vaikais
„Esame 4 metų (sukako rugsėjį) itin jautrios, švelnios dukrytės tėvai. Valstybinį darželį pradėjo lankyti nuo 3 metų. Pirmą pusmetį turėjome galimybę leisti pusdieniui, po to pradėjo lankyti visą dieną. Pradžioje visai neblogai adaptavosi, bet po kelių mėnesių pradėjo verkti, kad neturi draugų. Vaikai yra pikti, ją atstumia“, – laiške rašė moteris.
Susirūpinusi mama kalbėjo daug šia tema su auklėtoja. Ši patarė palikti mergaitę visai dienai, kad įeitų labiau į ritmą ir daugiau laiko leistų su vaikais. „Atrodo susidraugavo su viena mergaite. Toji yra aktyvi, drąsi, gero būdo ir padeda maniškei. Grupė yra didelė. Auklėtoja labai kūrybinga, tik, deja, viena pamainoje su padėjėja. Todėl į emocinius vaiko poreikius nėra laiko kreipti dėmesio, kadangi vos spėja suktis. Tačiau kuo toliau tuo blogiau su tuo ėjimu į darželį. Šią savaitę verkė iki vėmimo ir net dėmėmis bėrė, laikosi įsikibus mano kojų, nors anksčiau to niekada nebuvo. Vis kartoja, kad labai pikti vaikai ir jai blogai darželyje“, – pasakojo skaitytoja.
Anot jos, ypač jautriai mergaitė reaguoja į pyktį, neteisybę, turi stipriai išreikštą teisingumo jausmą, viską sugeria kaip kempinė. Negatyvius įvykius, kurie įvyko darželyje prieš pusmetį, atkartoja, tarsi tai buvo vakar. „Labai norėjau, kad kelias dienas ją stebėtų darželio psichologas. Gal taip pavyktų nustatyti, kur slypi problema. Deja, darželis, psichologo, neturi. Dukrytė labiau nori būti su auklėtojomis, negu su vaikais. Namuose vis kartoja, kad nenori vaikų ir kad nori būti tik namuose su mama ir tėveliu. Labai pervargsta nuo triukšmo. Stengiamės kartą per savaitę jai suteikti poilsio dieną, kad kiek pailsėtų“, – pasakojo mama.
Mergaitė darželį lanko jau daugiau nei metus, bet niekaip nesiadaptuoja. Mama sunerimusi, kad po to laukia mokykla, kur dar didesnis triukšmas ir chaosas. „Tiek vaikas, tiek mes gyvename nuolatiniame košmare ir strese. Kreipėmės į pediatrę, paskyrė psichologą. Deja, po pirmo apsilankymo psichologė pasakė, kad darbas su itin jautriais vaikais nėra jos sritis, todėl patarė paieškoti kas pažengęs šioje srityje. Mergaitė yra itin prieraiši. Netgi nakvynė viešbutyje prie jūros jai sukelia stresą, nes tai nėra jos namai, jos aplinka. Ar keitimas į kitą, mažesnį, privatų darželį nebūtų jai didesnis stresas? Piktų vaikų yra visur. Gal privačiame gali būti jų dar daugiau. Ji yra vienturtis vaikas. Gyvename Senamiestyje, kur nėra per daugiausia vaikų. Savaitgaliais lankome būrelius. O gal pasamdyti keliems metams auklę iki priešmokyklinės grupės būtų išeitis?“ – klausė sunerimusi skaitytoja.
Jautrumas – nėra sutrikimas
„Vaikystės sodo“ psichologė, Vaiko gerovės komandos narė I.Budraitienė sako, kad vaikų jautrumas – nėra sutrikimas, tai veikiau temperamento bruožas, kuomet žmogus ypatingai jautriai priima pokyčius. „Jautrūs vaikai dažnai patiria sunkumų, kai pasikeičia įprasta veikla, nusistovėjusi dienotvarkė, pavyzdžiui, kaip laiške minėjote, nerimą kelia ne tik atsiskyrimas, tačiau ir šeimos išvykos, atostogos. Tai nereiškia, kad jiems nepatinka kažką keisti, tai labiau susiję su jautrių vaikų poreikiu atidžiau susipažinti ir ištyrinėti naują aplinką ar pakitusią situaciją. Rekomenduojama, esant galimybėms, vaiką supažindinti su būsimais pokyčiais ir sukurti erdvę klausimams. Besiruošiant į darželį aptarti, kokios galimos situacijos (pvz., kaip pasakyti vaikui, kad noriu žaisti kartu? Kaip pakviesti žaisti? Kaip reaguoti jeigu kažkas elgsis nemaloniai? Pas ką galima kreiptis pagalbos?)“, – sakė psichologė.
Anot jos, natūralu, kad net praėjus adaptacijai būna laikotarpiai, kai vaikams sunku išsiskirti. Dažnai vaikams pasireiškia antrinė adaptacija, kai po ilgesnio nelankymo laikotarpio (2-3 savaičių) sugrįžtą į darželį. Taip pat rugsėjis-spalis yra mėnesiai, kai grupėje vaikai grįžę po vasaros atostogų ieško naujų draugysčių.
„Minite, kad jūsų dukrytė darželyje susidraugavo su viena mergaite. Suprantu, kad norisi sutarti su visais vaikais, tačiau be galo vertinga, kad mergaitė užmezgė ryšį. Galima aiškintis, kaip mergaitės bendrauja, ką jos veikia kartu. Galbūt mergaitė galėtų padėti ir jūsų dukrai susidraugauti su kitais vaikais, pavyzdžiui, paprašyti mergaitės pakviesti ir jūsų dukrą kartu žaisti su kitais vaikais“, – patarimais dalijosi specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ikimokykliniame amžiuje vaikai turi glaudų ryšį su tėvais, kartu vaikai puikiai jaučia tėvų emocijas. „Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip reaguojate į dukros išgyvenamas emocijas. Kaip reaguojate jūs, kai dukrytė pasako, kad nenori eiti į darželį? Kai laikosi įsikibusi jūsų kojos? Jeigu manysite, kad jūsų dukrytei dėl jautrumo bus sunku – tikėtina, kad šį požiūrį perims ir ji, bei atvirkščiai. Nuoseklus tėvų reagavimas suteikia vaikams saugumą ir aiškumą. Labai svarbu, kad priimtumėte dukrytės jausmus, tačiau per daug nepasinertumėte į juos. Svarbu atspindėti, kaip jaučiasi dukrytė (pvz., matau, kad tau nedrąsu) ir užuot per ilgai guodus, imtis problemos sprendimo paieškos“, – teigė psichologė.
Darželio keitimas – ne išeitis
Ji pabrėžė, kad teigiami atsiliepimai prie dukrytės apie auklėtoją, padeda vaikui pasitikėti pedagogu. „Vertėtų darželyje pasikalbėti ir aptarti jūsų nerimą su auklėtoja. Gal galima numatyti vietą, kai jūsų dukrytė pervargsta, kur būtų galima atsitraukti ir pailsėti? Kad užsiimtų ramia, mėgstama veikla. Taip pat aptarkite su auklėtoja, kad skatintų jūsų dukrytę išbandyti naujas veiklas, žaidimus, tačiau neverstų. Svarbu suteikti galimybę būti šalia ir įsijungti į užsiėmimus, kai vaikas yra pasiruošęs“, – sakė I.Budraitienė.
Ji ragina stengtis kuo dažniau įžvelgti teigiamas jautrumo puses, nes, kaip ir kiekviena savybė, jautrumas gali būti siejamas su pasiekimais. „Nesiekite jautrumo su nesėkmėmis, verčiau aptarkite konkrečias detales susijusias su nesėkme, aptarkite pačią situaciją, ir galimus jos sprendimo būdus“, – teigė psichologė.
Ar tokiu atveju verta keisti darželį į mažesnį, ar iš viso į jį verta eiti iki mokyklos? „Svarbu suprasti, kad nėra vieno teisingo atsakymo, vien persikėlimas į kitą darželį nebūtinai išsprendžia sunkumus, jei dukrytė bei jos aplinka neįgaus reikalingų įgūdžių. Vaikui augant, jo jautrumas neišnyksta, tikėtina, kad ir paaugusi jūsų dukrytė bus jautresnė ir emocingesnė. Tai nereiškia, kad šios savybės jai kenks, tereikia išmokti nuosekliai reaguoti į situacijas, skatinti ją įeiti į naujas situacijas, ieškoti efektyvių nusiraminimo būdų“, – sakė specialistė.
Anot jos, svarbu parodyti vaikui, kad jį priimate besąlygiškai, tai reiškia, kad ir kaip pasielgtų, kad ir ką išgyventų, jūs jį mylite. „Norint stiprinti pasitikėjimą savimi labai vertinga leisti vaikui klysti. Taip išmokstama, kad nesėkmė – tai normalus dalykas. Ištikus nesėkmei padrąsinkite dukrytę (pvz., jei mokantis važiuoti dviračiu nugriūna, pagirkite pastangas ir pasakykite, kad mokantis pargriūti gan įprasta). Svarbu girti vaiko pastangas, o ne asmenybę (pvz., vietoj žodžio šaunuolė, pasakyti, jog džiaugiatės, kad šiandien pavyko susitvarkyti žaisliukus po žaidimo). Tikėtina, kad vaikas tikrai jausis labiau pasitikintis savimi, jeigu bus galimybė pasirinkti (pvz., kurią iš šių dviejų striukių šiandien rengsiesi?)“, – teigė psichologė.
Mamai ji patarė kreiptis pagalbos ir nuomonės į kitą psichologą, Pedagoginę psichologinę tarnybą, polikliniką arba privačiai.
