Fosforo yra pakankamai dirvožemyje, tačiau 15 – 75 proc. šio elemento dirvožemyje yra augalams sunkiai prieinamoje formoje (kalcio, geležies, aliuminio fosfatai). Mokslas nestovi vietoje, šiandienos technologijos leidžia fosforą iš augalams sunkiai prieinamų junginių atpalaiduoti labai greitai. Augalai iš dirvožemio įsisavina apie 3 – 5 proc. fosforo. Net fosfatus, įnešamus su trąšomis, augalai įsavina labai neefektyviai. Fosforo prieinamumas augalams tręšimo metais vidutiniškai siekia 10 – 30 proc. Čia nieko nepadarysi, įsavinimas priklauso nuo dirvožemio savybių ir koks dirvožemis yra ūkyje, toks bus įsavinamumas. Manome, kad fosforo trąšas reikėtų išberti priešsėlio augaluose. Pvz., pažangūs ūkininkai kviečiams plaukėjant išberia kompleksines trąšas rapsams, tuomet pasėti rapsai (jei leis dirvožemis) įsisavins jiems reikiamą kiekį elemento. Žinome fosforo reikalingumą, žinome, kad be jo nesukursime augalų produktyvumo, nes nebus efektyviai įsavinamas azotas, tačiau nežinome, kaip jį paimti iš dirvožemio. Dažnai „koją pakiša“ nežinojimas. Naujų technologijų įsavinimas ir pritaikymas užima laiko, kol trypčiojama vietoje, ekonomika nelaukia.
Tęsiant fosforo įtakos augalams temą, pažymėtina, kad iki 15 kg fosforo gali būti mikroorganizmų ląstelėse. Dirvožemyje vykstant mikrobiologiniams procesams mineraliniai ir organiniai fosforo junginiai pervedami į augalams prieinamas formas. Fosforo junginių irimas – nespecifinis procesas ir jį atlieka skirtingi mikroorganizmai. Kai kurie mineraliniai fosforo junginiai į dirvožemio tirpalą pervedami rūgščių, kurios yra bakterijų metabolitai, pagalba. Net anglies dvideginis, kurį išskiria mikroorganizmai, dalyvauja ardant organinius fosforo junginius.
Kodėl vienuose dirvožemiuose mikroorganizmai labai aktyvūs ir augalai nejaučia fosforo deficito, o kituose rodo šio elemento trūkumą, nors buvo tręšta? Kartais net išpurškus specifinius biologinius preparatus, efektas pirmais metais būna nepakankamas. Nustatyta, kad bakterijų ir augalų asociacijų funkcionavimo efektyvumas priklauso nuo augalų rūšies specifinės reakcijos į inokuliantus bei introdukuojamų mikroorganizmų štamų aktyvumo, ir suprantama, dirvožemio, kuriame auginami augalai, specifikos. Viena iš priežasčių, dėl ko augalai gali silpniau reaguoti į mikroorganizmus - augalų ir mikroorganizmų antagonizmas. Kai dėl vienų ar kitų priežasčių (sėklos kokybė, deguonies deficitas ir t.t.) augalai nusilpsta ir negali be žalos sau patenkinti mikroorganizmų poreikių (augalai išskiria medžiagas, reikalingas mikroorganizmams, o pastarieji aprūpina augalus jiems reikalingais elementais), pastarųjų aktyvumas padidėja ir saprofitai pavirsta parazitais ir gali pražudyti augalą. Dėl to kuo stipresnis augalas, tuo jis geriau pasipriešina „neapsisprendusiems“ saprofitams ir patogeniniams mikroorganizmams. Mokslininkai sako, kad labai sunku nustatyti ribą tarp patogeninių ir saprofitinių mikroorganizmų, viskas priklauso nuo aplinkos sąlygų.
Mokslininkai sako, kad saprofitai gali tapti parazitais pasikeitus mitybinei terpei. Nepalankiomis augalų augimui sąlygomis parazitais gali virsti simbiotiniai mikroorganizmai, mikoriziniai grybai ir gumbelinės bakterijos. Žemdirbiai paprastai pastebi tik sumenkusį augalų produktyvumą, bet nesigilina į priežastis. Dažnai sakoma: išbėriau trąšas, purškiau „mikriukus“ ir nesuveikė.
Ilgametė patirtis parodė, kad geriausiai mikroorganizmai – stimuliatoriai augalus veikia sukultūrintame dirvožemyje, kuriame yra pakankamai maisto medžiagų, tuomet mikroorganizmai juos verčia į augalams prieinamą formą pagal augalų poreikį. Atitinkamai, maisto medžiagų deficitas gali inicijuoti mikroorganizmų ir augalų konkurenciją dėl organinių ir mineralinių elementų. Dėl to pradedant naudoti biologinius preparatus primename žemdirbiams, kad reikalinga tam tikra sistema. Pirmiausiai augalinės liekanos apipurškiamos mineralizaciją skatinančiais preparatais (Ruinex, Penergetic K), pasėjus augalus arba prieš sėją išpurškiami Azofix, Fosfix, o ant vegetuojančių augalų Bactoforce, MaxProlin, Nutrilife, Penergetic P. Jei ūkininkas išpurškia biologinius preparatus ir netinkamai ruošia dirvą, pastebėti poveikį bus sunkiau, gali praeiti 2 – 3 metai.
Prognozuoti iš anksto mikroorganizmų simbiozės su augalais efektyvumą sudėtinga, tačiau panaudojus efektyvius preparatus simbiozė išsivysto, tik gali būti ne taip aiškiai išreikšta pažeidus augalų auginimo agrotechniką. Taip pat pastebėjome, kad mikroorganizmai mobilizuoja fosforą dirvožemyje praktiškai visais atvejais, tačiau buvo atvejų, kai fosforingame dirvožemyje mikroorganizmų atpalaiduotas fosforas tik nežymiai pagerino augalų mitybą fosforu. Augalų aprūpinimas fosforu labai svarbus, nes šaknų rizosferoje vyksta nuožmi kova dėl prieinamo fosforo, augalų šaknys dažnai šią kovą pralaimi, dėl to dažnai stebime pasėliuose šio elemento deficito požymius ir galiausiai netenkama nemenkos dalies derliaus.
Kodėl reikalingas Fosfix? Dažnai galvojama, kad tręšimo fosforo trąšomis pakanka, bet būtent didžiausia organinių fosfatų dalis ir susikaupia dirvožemyje tręšiant fosforo trąšomis. Dirvožemyje vyksta biologinė fosforo imobilizacija: prieinamą augalams fosforą naudoja mikroorganizmai, fosforas įtraukiamas į organinius bakterijų ląstelių junginius. Vidutiniškai 10 - 15 proc. augalams atiduoto fosforo imobilizuoja mikroorganizmai. Išpurškus Fosfix - aktyvuojami mikroorganizmai savo metabolitais fosfatus paverčiantys tirpiais fosforo junginiais.
Užsakymo nr.: PT_79518109