Jis teigia, kad kelias į tokį tikslą ilgas, bet protingiems, sportiškiems ir visuomenei naudingiems moksleiviams tikrai įveikiamas.
Jeremy Meyeris iš Majamio jau 8-erius metus gyvena Lietuvoje, yra laimingai vedęs lietuvę ir kartu augina 3 vaikus. Baigęs ekonomikos ir finansų studijas Amerikoje, 29-erių atvyko į Lietuvą aplankyti draugo, ir liko per klaidą – paprasčiausiai pramiegojo lėktuvą ir nusprendė: turbūt tai ženklas, kad dar reikia pabūti Lietuvoje. Džeremis ketverius metus dirbo anglų kalbos mokytoju, kol vienas pažįstamas paprašė padėti jo sūnui patekti į universitetą JAV. Pats būdamas tikras amerikietis, mokęsis ne viename JAV universitete ir gerai pažinodamas savo šalį ir švietimo sistemą, Jeremy sėkmingai ėmėsi šios užduoties ir šiuo metu jau daugiau kaip šimtui lietuvių padėjo patekti į geriausius Amerikos universitetus.
Jo mokiniai studijuoja Pensilvanijos, Bostono, Niujorko ir kituose universitetuose. Rekomendacijos apie Jeremy keliauja iš lūpų į lūpas – amerikietis niekada niekur nesireklamavo, nors kol kas vienintelis Lietuvoje individualiai ir asmeniškai užsiima visu priėmimo, paraiškų kūrimo ir pridavimo procesu, apgyvendinimo suradimo ir visų kitų susijusių klausimų sprendimu.
Studijos geriausiuose Amerikos universitetuose, pasak specialisto, kainuoja 80–100 tūkst. eurų per metus, neįskaitant išlaidų pragyvenimui. Aukščiausio „kalibro“ JAV universitetuose, tokiuose kaip Jeilis, Harvardas ar Stanfordas – dar daugiau. Vis dėlto, J. Meyeris teigia, kad ten patekti gali ne tik turtingiausių tėvų vaikai – yra perspektyvų geriems, protingiems, sportiškiems studentams ne tik studijuoti nemokamai, bet ir gauti solidžią stipendiją. Tačiau tam reikia ruoštis iš anksto ir išmanyti specifinius žingsnius, reikalingus ten patekti.
Pasak J. Meyerio, 12 klasėje per vėlu net svajoti apie tai, mat ruoštis geriausia pradėti jau nuo 9 klasės, todėl natūralu, kad dažniausiai tokią ateities perspektyvą nusprendžia ne pats vaikas, o jo tėvai: „Tėvas arba motina kreipiasi į mane: noriu, kad mano sūnus ar dukra baigtų Harvardą. Tokiu atveju, realistiškai vertinant, yra du keliai: arba galėti mokėti įspūdingo dydžio sumą, arba tinkamai ir tikslingai mokinį ruošti jau nuo devintos ar dešimtos klasės.“
Pašnekovas sako, kad šį lapkritį jau siųs paraiškas norintiems kitą rudenį pradėti studijas Amerikoje. Iki tol teko pereiti visus svarbius paruošimo etapus. J. Meyeris aiškina, kad Amerikos universitetams yra visiškai nesvarbūs valstybiniai egzaminai, kurie tokie reikšmingi Lietuvoje. Ten vertinamas pažymių, nuo 9 iki 12 klasės, vidurkis, ir svarbu, kad jis būtų kuo arčiau 10, o dauguma dalykų būtų A lygiu, o ne B. Antras faktorius – TOEFL egzamino ir SAT testo balai. TOEFL (angl. The test of English as a foreign language) yra tarptautinis anglų kalbos egzaminas, kurį pripažįsta JAV, Kanados ir Europos universitetai, koledžai, organizacijos ir fondai (testą pripažįsta apie 7500 institucijų daugiau nei 130 šalių). TOEFL sudarytas iš keturių dalių – klausymo, skaitymo, rašymo ir kalbėjimo, ir šios dalys yra tarpusavyje susijusios. Maksimaliai galima gauti 120 balų. Pasak J. Meyerio, geriausia surinkti bent 100. Dar svarbesnis yra JAV studijoms būtinas SAT (angl. Scholastic Assesment Test) testas, kuriam dėl gero balo reikia nuosekliai ir daug mokytis. Jis susideda iš trijų (arba keturių, jeigu laikomas SAT + Essay (rašinys)) dalių: skaitymo, rašymo ir kalbos, matematikos, taigi reikalauja aukšto anglų kalbos ir matematikos lygio.
Vienas Jeremio mokinys Jonas Bagdonavičius praeitais metais pateko į Pensilvanijos universitetą (angl. University of Pennsylvania), kuris šiemet pripažintas 11 geriausiu JAV universitetu ir garsėja aukštais stojimo reikalavimais. Vaikinas šį mėnesį jau pradėjo ekonomikos studijas. J. Meyer pasakoja, kad tai buvo protingas mokinys, bet turėjo daug nereikalingų veiklų, daug sportavo, todėl pagrindinis darbas su juo buvo susikoncentruoti į SAT egzaminą ir rimtai jam ruoštis. Pirmąkart laikydamas jį vaikinas surinko 1160 taškų iš 1600 galimų ir to neužteko, kad įstotų į norimą universitetą. J. Meyer padėjo mokytis šiam testui ir antrą mėnesį pasimokęs J. Bagdonavičius surinko 1480 balų, pralenkė net 99 proc. amerikiečių ir galėjo patekti į žymiai geresnį universitetą, nei iki tol svajojo. Pasak mokytojo, kiekvienas studentas, surinkęs 1500 taškų SAT egzamine gali patekti į bet kokį JAV universitetą.
Trečia, kas svarbu stojant į geriausius JAV universitetus, yra kalbų mokėjimas. Pasak J. Meyerio , daugiau nei 3 kalbų mokėjimas – milžiniškas privalumas. Specialistas aiškina, kad Amerikos universitetuose pageidaujami visapusiški studentai: tokie, kurie galėtų pagrįsti, kad yra geros asmenybės, protingi, linkę padėti, todėl yra dar 2 gudrybės pagerinti savo įvaizdį: savanorystė ir darbas.
„Savanoriavimas tokiose organizacijose, kaip Maisto Bankas, Raudonasis Kryžius ir kt., įrodo, kad mokinys yra geras ir naudingas visuomenės narys. O dėl darbo – užtenka padirbti vasarą po 10 ar 11 klasės, ir tai pagrindžia, kad esi atsakingas, išmanai darbo principus, etiką“, – dėsto pašnekovas.
Vienas pirmųjų J. Meyerio mokinių, Martynas Kazimieras Žakaitis, pas jį pateko dar būdamas 14 metų. Baigęs 9 klases Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje M. K. Žakaitis išvyko į Angliją ir ten įgavo vidurinį išsilavinimą. Prieš išvykdamas kreipėsi į J. Meyerį dėl anglų kalbos įgūdžių gerinimo, o išvykęs į Angliją toliau su juo palaikė ryšį, ir užsiminė apie svajonę patekti į tuo metu vieną iš 5 geriausių Amerikos universitetų. Paklaustas, kodėl sugalvojo siekti išsilavinimo tokioje tolimoje šalyje, pašnekovas paaiškina: „Nuo 7-erių žaidžiau tenisą ir tai užėmė svarbią vietą mano gyvenime. Pavyko pasiekti gerų rezultatų šioje sporto šakoje, tačiau žinojau, kad nebūsiu profesionalas, todėl nusprendžiau pasinaudodamas šiuo įgūdžiu išvykti studijuoti svetur. Norėjau pamatyti daugiau pasaulio ir buvau girdėjęs, kad geri sportininkai gali nemokėti už šiaip labai brangias studijas ir žaidžiant už universitetą gauti stipendiją. Užsiminiau J. Meyeriui ir pradėjome ruoštis stojimo procesui.“
Kad svajonė išsipildytų, M. K. Žakaitis pradėjo ruoštis SAT testui, kurį išlaikė likus vos 7 mėnesiams iki mokyklos baigimo. Jis turėjo gerą pažymių vidurkį (angl. GPA – grade point average), todėl jautė, kad jo šansai nemaži. Moksleivis paruošė prisistatymo vaizdo įrašą, kuriame nufilmavo, kaip žaidžia tenisą, išsiuntė informaciją apie fizinius duomenis, rezultatus – turnyrų pergales. Visa tai išsiuntė daugybei universitetų ir jų trenerių.
Šio proceso metu, pasak pašnekovo, J. Meyer indėlis buvo lemtingas: „Jis ne tik padėjo pasiruošti ir išlaikyti reikiamus egzaminus, bet ir parengti idealias paraiškas, kurios komplikuotos, didelės apimties. Jis davė man daugybę svarbių patarimų apie pačius universitetus, jų vietoves, aplinką. Jis žinojo, kas svarbu kiekvienam universitetui, ir jo dėka aš galėjau rinktis iš pačių geriausių ir studijavau nemokamai. Įstojau į Columbus State University, po dviejų metų perstojau į Georgia State University, sėkmingai baigiau marketingo ir rinkodaros studijas, o dabar dirbu Lietuvoje, startup’o įmonėje su skaitmenine rinkodara ir mano įgytas išsilavinimas atveria daugybę galimybių.“
Martynas Kazimieras pasakoja, kad studijos Amerikoje labai skiriasi nuo mokslų Europoje: „Visų pirma, pirmus dvejus metus yra daugybė bendrų kursų, taigi pirmaisiais metais neprivalai būti visiškai apsisprendęs, ką nori studijuoti – teisę, fotografiją, psichologiją... Tai niekaip nepaveikia studijų, leidžia išbandyti daugiau įvairių dalykų, pažinti save. Antra, studentai Amerikoje turi tvarkaraščio dėliojimo laisvę: Lietuvoje tau sudaromas tvarkaraštis, o ten tu pats susidėlioji pagal savo dienotvarkę, darbus ar treniruotes. Trečia, vidutiniškai studijos trunka ketverius metus, bet jeigu esi imlus ir mokaisi intensyviai, gali baigti studijas per tris metus, o jeigu turi kitų veiklų, dirbi arba tau reikia daugiau laiko mokantis – gali mokytis nors ir 8 metus.“
18-metis Jonas Bagdonavičius, anksčiau minėtas Jeremio mokinys, šiuo metu studijuoja ekonomiką su dar nedeklaruota specializacija Vartono verslo mokykloje, Pensilvanijos universitete. To siekti pradėjo besimokydamas Vilniaus Jėzuitų gimnazijos 10-oje klasėje. Norėdamas patekti į universitetą Amerikoje, pagal bendrą tvarką, turėjo gerai išlaikyti SAT ir TOEFL egzaminus. Taip pat jam reikėjo gauti 2 mokytojų (pageidautinai tų, kurie dėstė dalykus, susijusius su jo norimu gauti laipsniu – šiuo atveju, ekonomikos ir matematikos) ir mokyklos direktorės rekomendacijas. Gavus jas, reikėjo deklaruoti visus vidurinės mokyklos baigimo pažymius, konvertuotus į jų keturbalę sistemą. Galų gale, reikėjo parašyti du rašinius – vieną bendrą, kurio temą nurodė portalas („Commonapp“ – „LAMA BPO“ atitikmuo), kurį siuntė į universitetus, ir vieną specifinį. J. Bagdonavičius teigia, kad stojimo procese tikrai padarė viską, ką galėjo ir tam atidavė visas jėgas.
Išvykęs į užsienį J. Bagdonavičius sutiko žmonių iš visų pasaulio kampelių ir jau trečią mėnesį Amerikoje pastebėjo, kaip keičiasi jo asmenybė: „Išaugo mano tolerancija, empatija ir supratimas. Gali nebijoti diskutuoti su profesoriais apie bet kokias idėjas, bet kokius tikslus, kad ir kokie jie atrodytų neracionalūs ar nerealistiški, gali nebijoti klausti. Žmonės nebijo pralaimėti, nebijo nesėkmių, ir į jas žiūri kaip į galimybę augti. Šiai asmenybės ugdymo temai net turiu atskirą privalomą paskaitą. Aukštos moralės palaikymas čia yra vienas svarbiausių prioritetų“, – pasakoja studentas. Jis užsiima jėgos trikove, treniruoja kitus ir rašo mokslu pagrįstus straipsnius apie sportą. J. Bagdonavičius norėtų tai tęsti ir ateityje, todėl ketina įgavęs ekonomikos ir verslo valdymo pagrindus pritaikyti savo veiklos plėtrai.
Jeremy Meyeris su savo mokiniais turi susitarimą, kurį vadina „Pay it forward“ – už pagalbą įstojant jie, grįžę po studijų, padeda kitiems, ir taip dirba komandiškai dėl bendro tikslo. Visai neseniai jis įkūrė svetainę Global Student Management, per kurią moksleiviai gali su juo susisiekti, pasirinkti kursus nuotoliniu ar tiesioginiu būdu ir tai, pasak jo, yra pirmasis žingsnis siekiant įgyvendinti svajonę studijuoti Amerikoje, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.
„Noriu įrodyti, kad jaunų žmonių, siekiančių savo tikslo, niekas negali sustabdyti. Nesvarbu, kur esi dabar, gali siekti geriausio išsilavinimo, net jei neturi milijonierių tėvų. Gal tai utopija, bet tai mano svajonė“, – sako Jeremy.
