Daugumos miestų, ypač didmiesčių transporto problemos yra panašios. Vieningai sutariama, kad būtina turėti transporto sistemos vystymo strategiją, turėti viziją bent iki 2020 metų. Todėl 18 Lietuvos miestų yra parengusios arba dar rengia darnaus judumo planus ir brėžia ateities miesto transporto sistemos viziją.
Iki šiol daug diskutuojama apie tai, kad transporto spūsčių ir oro taršos problemą sostinėje padėtų išspręsti tramvajus arba metro. Bet kuriuo atveju, manau, kad antžeminis viešasis transportas sostinėje išliks. Žinoma, greitasis tramvajus arba metro, kuris sujungtų miegamuosius rajonus su miesto centru, labai pagerintų vežimo paslaugų kokybę. Tai greitos, komfortiškos transporto priemonės, galinčios vežti daug daugiau keleivių, elektrinės, todėl neteršiančios oro, netriukšmingos. Privalumų daug, deja, turi ir trūkumų – yra brangios ir sunkiai įgyvendinamos.
Patraukliai atrodo prieš 5 metus Talino žengtas žingsnis – mieste registruotus gyventojus viešuoju transportu imta vežti nemokamai. Toks sprendimas buvo priimtas siekiant žmones paskatinti naudotis viešuoju transportu ir sumažinti kamščius gatvėse. Ir jiems tai pasisekė. Viešojo transporto populiarumas Taline išaugo 8 procentais. Be to, miesto savivaldybės teigimu, Talinui nemokamas transportas atneša po 20 mln. eurų per metus. Dabar nebereikia bilietų sistemos, IT sistemos, sumažėjo administravimo, kontrolės kaštai. Be to, norėdami naudotis nemokamu transportu tūkstančiai gyventojų, kurie nebuvo prisiregistravę Talinę, suskubo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. O kuo mieste daugiau žmonių, tuo daugiau pinigų jam nubyra.
Taigi, apie nemokamą viešąjį transportą Vilniuje diskutuota nemažai, bet manau, kad tai dar yra rimtai svarstytinas klausimas.