Jei scenarijus susiklostytų būtent taip, Jungtinei Karalystei tektų atsisveikinti tiek su muitų sąjunga, tiek su bendrąja rinka; žmonės nebegalėtų laisvai judėti tarp Jungtinės Karalystės ir ES; šalis daugiau nebepriklausytų Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Reikšmingą poveikį neabejotinai pajustų daugelis sektorių. Theresos May pasakymas „jokio susitarimo – geriau negu blogas susitarimas“, žvelgiant iš jos pačios politinės pozicijos, gal ir teisingas. Tačiau jis anaiptol neteisingas žvelgiant iš daugelio kitų taškų, pirmiausia – saugumo ir gynybos perspektyvos, rašo P. Sartori.
Nukentėtų ir Jungtinės Karalystės, ir ES saugumas
Jei Jungtinė Karalystė būtų pašalinta iš Teisingumo Teismo jurisdikcijos ir ES duomenų apsaugos sistemos, jos vidaus saugumo, policijos ir teisminio bendradarbiavimo sektoriui grėstų krachas, perspėja P. Sartori.
Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms iškiltų grėsmė netekti prieigos prie tokių dalijimosi informacija mechanizmų kaip Europolo tinklas, Šengeno informacinė sistema ir keleivio duomenų įrašų registras. Negana to, JK būtų išbraukta iš Europos arešto orderio ir Europos nuosprendžių registrų informacinės sistemos. Toks at(si)ribojimas reikšmingai sumažintų ne tik Jungtinės Karalystės, bet ir visos ES kovos su organizuotu nusikalstamumu bei terorizmu efektyvumą.
Jei „Brexit“ vis dėlto įvyktų taip ir nesutarus dėl pasitraukimo sąlygų, gali būti, kad perniek nueitų JK pastangos pasiekti administracinį susitarimą su Europos gynybos agentūra. Tai, savo ruožtu, neigiamai paveiktų abiejų pusių bendradarbiavimą politikos, karybos, technologijų ir pramonės srityse, rašo ekspertė.
Neaišku, kaip tokiu atveju Jungtinė Karalystė galėtų dalyvauti naujausiose Europos gynybos iniciatyvose – Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo sistemoje (PESCO) ir Suderintos metinės peržiūros gynybos srityje iniciatyvoje (CARD), ypač turint galvoje tai, kad minėta agentūra atlieka svarbų vaidmenį šių iniciatyvų valdymo struktūrose.
Be to, anot P. Sartori, toks scenarijus galėtų reikšmingai apsunkinti ES ir JK bendradarbiavimą vykdant su Europos gynybos fondu susijusią veiklą. Jungtinei Karalystei pasitraukus iš šių iniciatyvų, abi pusės netektų prieigos prie reikšmingų finansinių bei karinių išteklių. Tai smarkiai apribotų pajėgumų vystymo projektų, įgyvendinamų pasitelkiant aukščiausio lygio technologijas (pvz., orlaivių ir erdvėlaivių pramonės projektų), plėtros perspektyvas.
Ilgainiui atotrūkis tik didėtų
Jei „Brexit“ įvyktų be susitarimo, ES ir Jungtinei Karalystei pasidarytų kur kas sunkiau bendradarbiauti politikos, karybos, technologijų ir pramonės srityse.
Neatmestina tikimybė, kad, JK pasitraukus iš muitų sąjungos ir bendrosios rinkos, susilpnėtų ir Europos gynybos bei saugumo pramonė. JK perėjus prie Pasaulio prekybos organizacijos nustatytų taisyklių, įsigaliotų tarifinės kliūtys, kurios turėtų didelės įtakos jos ir ES tarpusavio prekybai prekėmis ir paslaugomis. Įvedus netarifines kliūtis, antai kvotas ar kilmės taisykles, didėtų sąnaudos ir našta tiekimo grandinėms.
Būtent dėl šių priežasčių nemažai žemyninėje Europos dalyje įsikūrusių orlaivių ir erdvėlaivių, taip pat gynybos ir saugumo bendrovių, nemažą veiklos dalį vykdančių JK, sutartinai pabrėžia, kad pasiekti susitarimą būtina. Jei susitarimo nebus, jos esą bus priverstos savo veiklą perkelti į kitas Europos šalis arba kitaip mažinti investicijų Jungtinėje Karalystėje apimtį. Panašūs rūpesčiai slegia ir šiame sektoriuje veikiančias britų bendroves.
Dėl negebėjimo pasiekti susitarimo atotrūkis tarp Jungtinės Karalystės ir ES politikos, reglamentų ir standartų, susijusių su kibernetine erdve, taip pat ilgainiui tik didėtų. Ateityje būtų vis sunkiau koordinuoti ES ir JK duomenų apsaugos, privatumo, ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos ir kompetencijų kibernetikos srityje politiką. Kažin ar nustojusi bendradarbiauti su ES agentūromis ir duomenų apsaugos institucijomis JK pajėgtų taip veiksmingai, kaip iki šiol, kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis, rašoma straipsnyje.
Ateities santykių atmosferą nulems dabartinės derybos
Jei pastarojo laikotarpio pastangomis, tokiomis, kaip PESCO, pavyktų užtikrinti tvirtesnę ES gynybos sektoriaus integraciją, tikėtina, kad scenarijus „Brexitas” be susitarimo“ nulemtų skirties tarp JK ir ES gynybos politikos ir karinio pajėgumo reikalavimų didėjimą. Ar ši skirtis paskatintų pradėti tam tikrose srityse konkuruoti, pasak P. Sartori, priklausytų nuo to, kokia politinė atmosfera nusistovėtų derybų metu.
Žvelgiant plačiau, „Brexito” be susitarimo“ scenarijaus padarinių likvidavimas užtruktų metų metus, įsitikinusi rašinio autorė, ir galbūt net kuriam laikui atgrasytų nuo bet kokių minčių derybas pratęsti. Kad ir kokias pastangas abi pusės dėtų siekdamos šias problemas sušvelninti, – ar stengtųsi tam tikrose srityse sudaryti bent laikinus susitarimus, ar imtųsi kitokių priemonių, – sąnaudos, kurias patirs ir viena, ir kita pusė, bus didelės.
Taigi siekis iki lemiamos dienos vienaip ar kitaip susitarti turėtų būti tiek Jungtinės Karalystės, tiek ES prioritetas. Norėdamas įrodyti, kad yra pasirengęs su ES bendradarbiauti ir po „Brexito“, Londonas turėtų lanksčiau žiūrėti į savo raudonąsias linijas. Na, o Briuselis turėtų pripažinti, kad Jungtinė Karalystė negali būti laikoma eiline trečiąja šalimi, ypač – saugumo ir gynybos reikaluose. Nors ES turi visas teises savo pozicijos laikytis tvirtai ir nuo jos nenukrypti, tai, pasak P. Sartori, neturėtų būti daroma Europos saugumo sąskaita.