Dar prieš kelis mėnesius DELFI skelbė, kad veiklos, susijusios su vaikų priežiūra, būsto remontu ir autoremontu nebegalės būti vykdomos su verslo liudijimais. Rugsėjį Finansų ministerija komentavo, kad valdžia numato kartu su šiais pakeitimais peržiūrėti ir veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašą.
„Peržiūros tikslas – užtikrinti, kad pajamų sumos, kurios galės būti atskaitomos iš gyventojo pajamų, būtų apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos, kai pajamų mokestis mokamas nuo gauto veiklos pelno“, – tuomet komentavo Finansų ministerija.
Tačiau dabar aiškėja, kad sąrašas vis dar neperžiūrėtas, konkretaus priemonių plano, ką turės daryti šia veikla užsiimantys gyventojai, nėra.
Siūlymai – artimiausiomis dienomis
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė DELFI patvirtino, kad kol kas negauti jokie konkretūs pasiūlymai iš Finansų ministerijos, tad ir inspekcija nėra ėmusis konkrečių veiksmų šiuo klausimu.
Pati Finansų ministerija DELFI teigė, kad atitinkamos Vyriausybės nutarimo pataisos, kuriomis būtų siaurinamas veiklų, vykdomų įsigijus verslo liudijimą, sąrašas ruošiamas tik dabar.
„Vyriausybės nutarimo projektas artimiausiomis dienomis bus pateiktas derinimui su institucijomis ir visuomene“, – informuoja Finansų ministerija.
Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas DELFI tvirtina, kad šie klausimai turėtų būti išspręsti per 3–4 savaites, tad laiko pasiruošti tikrai liks.
„Viena vertus, labai dažnai mokestiniai dalykai anksčiau, nekalbant apie šios Vyriausybės sprendimus, būdavo priimami gruodžio mėnesio pabaigoje, o įsigaliodavo sausio 1 dieną. Tai šį kartą kaip tik principingai laikytasi pozicijos, kad sprendimai turėtų būti priimti metai prieš. Tai ir buvo padaryta. Dabar mes jau kalbame apie įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuos artimiausiu metu pateiksime. Ta tema nėra nauja, nėra šios savaitės siurprizas. Ši tema jau buvo žinoma ne vieną mėnesį.
Visuomet norėtųsi anksčiau pateikti, bet manau, kad dar turėsime tuose teisės aktuose pamatyti, kokia bus įsigaliojimo data. Dar nesu tikras ar sausio 1 diena, ar vėlesnė“, – teigė L. Savickas.
Pokyčius numatė ne nuo Naujų metų
Trečiadienį Finansų ministerija išplatino pranešimą spaudai, kuriame nurodė, kad parengtose pataisose numatė, jog pastatų remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros paslaugų tiekėjai savo veiklą įsigijus verslo liudijimą galės vykdyti iki 2019 m. liepos 1 d.
Tikinama, kad „perėjimas“ iš verslo liudijimų į kitą veiklos formą bus paprastas, veiklos nutraukti nereikės.
„Jiems pakaks informuoti VMI apie pasikeitusį mokesčio nuo individualios veiklos pajamų mokėjimo būdą, kurio pagrindu gyventojui bus parengta Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma.
Veiklų, įsigijus verslo liudijimą, sąrašas siaurinamas veidrodiniu principu – iš sąrašo išbraukiamos tos veiklos, kurių atžvilgiu nuo sausio 1 d. bus taikoma Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata: teisė gyventojui susimažinti apmokestinamąsias pajamas – susigrąžinant dalį sumokėto GPM už pastatų remonto, lengvųjų automobilių remonto bei vaikų priežiūros paslaugų išlaidas.
Pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti, kad gyventojų pajamos, gautos vykdant pastatų apdailos ir remonto, automobilių remonto ir vaikų priežiūros veiklas, būtų apmokestinamos taikant individualios veiklos apmokestinimo taisykles, mokant mokestį, priklausantį nuo gautų (uždirbtų) pajamų (pelno), o ne fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, kuris yra taikomas įsigyjant verslo liudijimą“, – aiškinama pranešime spaudai.
„Versli Lietuva“: šios paslaugos brangs
Kadangi auklėms, automobilių mechanikams ir būsto remontininkams teks darbuotis su individualios veiklos pažymėjimu, o ne verslo liudijimu, jų paslaugų kainos gali didėti dėl didesnių sumokamų mokesčių.
„Verslios Lietuvos“ Verslo aplinkos gerinimo grupės vadovas Vytautas Adomaitis DELFI teigia, kad kainos augs 10–30 proc.
„Ši reforma palies maždaug 25 tūkst. savarankiškai dirbančiųjų arba ketvirtadalį visų dirbančių su verslo liudijimais. Šie smulkieji verslininkai bus apmokestinami didesniais mokesčiais, todėl natūralu, kad augantys veiklos kaštai neišvengiamai turės įtakos teikiamų paslaugų kainų augimui. Paslaugų kainų augimas galės siekti 10–30 proc.“, – nurodo jis.
Nors jis pritaria, kad šiuo metu egzistuoja pernelyg didelė savarankiškos veiklos formų įvairovė, lydima skirtingo šių formų teisinio ir mokestinio reguliavimo, vis dėlto nereikėtų verslo liudijimų laikyti neigiamu reiškiniu.
„Dažnu atveju verslo liudijimas yra pirmas laiptelis į savarankišką veiklą ir verslą, kuris yra skirtas būtent tiems, kurie nori labai paprastai, be sudėtingų mokesčių skaičiavimų ir brangaus veiklos administravimo, gauti pajamas iš savarankiškos veiklos. Neigiamas reiškinys yra perteklinė savarankiškos veiklos formų įvairovė“, – sako jis.
V. Adomaitis taip pat prideda, kad reikia kompleksiškai peržiūrėti ir įvertinti visas tris savarankiškos veiklos formas ir vietoj jų sukurti vieną, lengvai ir patogiai administruojamą formą, kuri būtų apmokestinama taip, kad skatintų pradedančiuosius verslininkus imtis verslo rizikos.
„Tokia reforma apimtų visą savarankiškos veiklos ekosistemą, o ne vien dirbančius pagal verslo liudijimus“, – sako jis.
Laiko pasiruošti skirta per mažai
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas plačiau dėl verslo liudijimų nekomentavo teigdamas, kad sprendimas jau seniai priimtas.
BFK pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas prisimena, kad ir svarstant šiuos pakeitimus kartu su mokesčių reforma nebuvo konkrečių paaiškinimų, kaip bus naikinami verslo liudijimai. Buvo tik abstraktus kalbėjimas. Jo nuomone, laiko gyventojams pasiruošti tikrai skirta mažai.
„Pas mus taip ir gaunasi visose vyriausybėse, kad norai užbėga už galimybių. Šis atvejis – ne išimtis, šiek tiek užbėgta nepadarius kitų darbų. Pati idėja nėra bloga, daug kur naudojama ir, manau, padėtų ištraukti iš šešėlio, bet lietuviai gudrūs ir išmanūs žmonės, sumano būdus kaip apeiti. Pas mus viskas yra daroma per daug nelaukiant kol žmonės persiorientuos. Be abejo, kad per vėlai daroma. Reikėtų ilgesnio laikotarpio“, – sakė K. Glaveckas.
DELFI primena, kad šia reforma numatoma, jog gyventojai kitais metais turėtų kaupti čekius už įsigytas auklių, automobilių mechanikų ar būsto remontininkų paslaugas. 2020 metais deklaruojant pajamas už 2019 metus nurodyti šias išlaidas ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM.
Finansų ministerija numatė, kad maksimali išlaidų suma už vaikų priežiūros, būsto remonto, autoremonto paslaugas, nuo kurios bus galima susigrąžinti dalį sumokėto GPM, yra 2000 eurų per metus. Susigrąžintina suma priklausys ne tik nuo patirtų išlaidų dydžio, bet ir nuo gyventojo sumokėtos pajamų mokesčio sumos ir pajamų mokesčio tarifo, kuriuo buvo apmokestintos gyventojo pajamos, dydžio. Pavyzdžiui, jeigu žmogus moka 20 proc. GPM, tuomet ir susigrąžinti galės 20 proc. Pavyzdžiui, jeigu gyventojo pajamos bus apmokestintos vien 20 procentų pajamų mokesčio tarifu, tai bus galima susigrąžinti iki 400 eurų pajamų mokesčio.
