Moterų balsavimo šimtmetis
Lygiai prieš šimtą metų, 1918-ųjų lapkričio antrąją, moterims Lietuvoje buvo suteikta balsavimo teisė. Tokia teisė taip pat buvo įtraukta ir į laikinąją Konstituciją. Šis istorinis įvykis leido Lietuvos moterims tapti visavertėmis visuomeninio ir politinio gyvenimo dalyvėmis, kurios gali pačios spręsti savo šalies ateitį.
Minint šią progą, lapkričio 2 d. Kauno savivaldybėje vyko nekasdienis įvykis – čia buvo surengta vieša konferencija, skirta diskutuoti apie lygias žmonių teises, lyčių lygybę bei moterų įtrauktį į visuomeninį gyvenimą.
Konferencijoje dalyvavo visuomeninių organizacijų atstovai, buvo pristatyta moterų teisių padėtis ne tik Lietuvoje, bet ir konferencijos partnerių šalyse: Senegale, Indijoje ir Hondūre. Paramos ir labdaros fondas „Frida“ supažindino su tarpautine „Baltojo kaspino“ iniciatyva. Lietuvoje „Baltojo kaspino festivalis“ šiais metais vyks jau ketvirtąjį kartą. Pagrindinis festivalio tikslas – atkreipti piliečių ir institucijų dėmesį į smurtą lyties pagrindu. Jaunimo darbuotojai iš skirtingų valstybių pristatė savo sugalvotas socialines idėjas, galinčias padėti užtikrinti lygias galimybes vyrams ir moterims.
Ši konferencija yra tarptautinio „Erasmus+“ programos projekto „Wonder Women“ dalis. Projekte, skirtame jaunimo darbuotojams, dalyvavo 30 žmonių iš Lietuvos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos ir Lenkijos. Šie jaunimo darbuotojai susirinko ir visą savaitę praleido Kaune tam, kad diskutuotų apie moterų padėtį šiuolaikinėje visuomenėjė ir sukurtų socialines iniciatyvas, kurios padėtų kovoti su skirtingų šalių visuomenėse vis dar gaju seksizmu.
Moterų teisės pasaulyje
Lietuva gali džiaugtis būdama viena iš gerai moterų teises užtikrinančių valstybių pasauliniu mastu. Smurtinių nusikaltimų lyties pagrindu skaičius (kaip ir visoje Europos Sąjungoje) yra mažas ir kasmet vis mažėja, nebepastebima skirtumų tarp vaikinų ir merginų pagrindinio išsilavinimo įgijimo, taip pat moterys pirmauja universitetinio išsilavinimo siekime.
Todėl mūsų šalis gali prisidėti ir prie užsienio valstybių socialinės padėties gerinimo. Nors tiesiogiai ir nėra susijusios, projekto partnerės organizacijos iš Hondūro, Senegalo ir Indijos siekė išsiaiškinti, koks moterų teisių kelias Lietuvoje buvo nueitas, siekiant lygybės ir smurto sumažinimo.
Skaičiai kalba patys už save: Senegale vos 5 procentai moterų turi pagrindinį išsilavinimą. Pagal moterų lygybės indeksą Senegalas yra 115-as. Hondūre dirba apie trečdalis moterų, tačiau dauguma jų dirba žalingomis sveikatai sąlygomis. Ilgą laiką Hondūre mergaitės nebuvo leidžiamos į mokslus, nes šeimos išgalėdavo į mokyklą paruošti tik vieną vaiką.
Kadangi moterims dėl kultūrinių įsitikinimų sunku susirasti darbą nepaisant išsilavinimo, ilgainiui susidarė situacija, kai visi apmokymų ar diplomo reikalaujantys darbai buvo užimami vyrų. Vis dėlto, situacija pamažu keičiasi, ir didžioji dalis mergaičių ir berniukų iki 12-os metų dabar jau turi sąlygas lankyti mokyklą.
