Į Lietuvą nori parsivežti daug pokyčių
Aptardami praleistą laiką Suomijos mokyklose, mokytojai įvardino pokyčius, kuriuos nori parsivežti į Lietuvą. Visų pirma, jie nori pasiūlyti kitokį valgyklų veikimo modelį – kad vaikai galėtų patys įsidėti maisto, todėl jiems nereikėtų ilgai stovėti eilėje, kol 2-3 darbuotojos išklausys visų užsakymus ir įdės maisto. Tokiu būdu mokytojai tikisi sutaupyti daug laiko.
Mokytojus sužavėjo ir muzikos instrumentų įvairovė muzikos pamokose – jie sieks užtikrinti, kad mokiniai galėtų groti kuo daugiau ir kuo įvairesniais instrumentais. Pastebima, kad savų mokyklų klasėje dažnai būna įvairių instrumentų, tačiau jie nenaudojami – neva vaikai juos sulaužys. Visgi, mokytojai tokį nusistovėjusį požiūrį kritikuoja ir nori jį pakeisti.
Mokytojų dėmesį patraukė ir idėja dalintis perskaitytų knygų sąrašu viešai: moksleivių mėgstamiausių knygų trumpi aprašymai kabinami ant sienų, todėl bet kas ir bet kada gali pasisemti idėjų skaitymui.
Siekiama parsivežti ir daugiau pokyčių – pavyzdžiui, suteikti galimybę užsienio kalbų besimokantiems moksleiviams įsirašyti atsiskaitomus dialogus ir atsiųsti juos mokytojui. Taip jie būtų pratinami prie kalbėjimo patiriant mažiau streso, kad jų klausosi visa klasė.
Mokytojus patraukė ir suomiškas požiūris į protingą ir daugiafunkcį erdvių išnaudojimą. Nors klasės mokyklose ne visuomet yra didelės, tačiau erdvumo pojūtis išsaugomas taikant daugiafunkcius baldus. Taip pat į Lietuvą mokytojai nori parsivežti idėją, kad savo aplinką gali kurti patys vaikai, prisidėtų prie erdvių kūrimo savo idėjomis.
Mano, kad mokytojai Lietuvoje turi didesnių iššūkių, nei suomiai
„Jau žinau, kaip atrodys mano pirmosios pamokos, kai grįšiu. Jos bus apie Suomijos švietimo sistemą ir apskritai apie Suomiją. Galvoje knibžda daug minčių, o viena iš jų – nesame tiek daug atsilikę, kiek manėme iš pradžių. Mokyklose turime nemažai materialinės bazės ir puikių mokytojų, kurie kartais stengiasi daug labiau ir turi didesnių iššūkių negu patys suomiai. Kalbant apie klasės valdymą, vizualikas, pamokos struktūrą – Lietuvos mokytojai, sakyčiau, kartais turi net daugiau darbo“, – pastebi D. Miknevičius.
Paklaustas, ką atrasti stažuotės metu jam buvo smagiausia, D. Miknevičius įvardina komandą. Jam patiko ne tik pažinti Suomijos švietimo sistemą iš arti, bet ir susipažinti su mokytojų komanda iš Lietuvos: joje jis teigia atradęs daug įdomių personažų, savitų ir stiprių asmenybių, turinčių charizmos ir daug įvairiausių idėjų.
Priešpaskutinę stažuotės dieną mokytojai apsilankė „Amos Rex“ muziejuje, kuris istorijos mokytojui paliko didelį įspūdį. Jis juokauja, kad suomiams turbūt trūksta šviesos ir garso, todėl jie susikūrė sau šviesos ir garso muziejų. Visgi, labiausiai iš vizito Suomijoje jam įsiminė mokyklos.
„Mokinio santykis su mokytojais, administracijos santykis su mokytojais yra paprastas, draugiškas. Jie – pagalbininkai, kurie nežiūri iš aukšto į mokinius ir viskas vyksta labai natūraliai. Visi supranta, kas ką daro, nėra triukšmo didelio, labai ramūs žmonės. Tai matai visur – viešbutyje, gatvėje, universitetuose. Labai nuoseklus procesas ir tu net nematai perskyros, kad čia namai, čia mokykla, čia gatvė. Jie visur mokosi ir visur viską atvirai priima“, – pastebi D. Miknevičius.
Jis prisipažįsta, kad grįžęs bus kitokiu mokytoju, nei buvo iki kelionės į Suomiją. Visgi, šios kelionės metu jis įsitikino ir tuo, kad ir anksčiau nebuvo blogas mokytojas.
„Lyginant su tuo, ką čia mačiau, darau dalykus, kurie čia taip pat yra daromi. Manau, kad ši kelionė pakeis santykį į mokinį: pabandysiu būti atlaidesnis, kartais nebūti toks griežtas, pasistengti suprasti, motyvuoti mokinį ir jam padėti, o ne kritikuoti ir bausti“, – teigia D. Miknevičius.
Lietuvoje dalyvauja sunkioje kovoje už toleranciją
Mokytojas Valdas Kančauskas teigia, kad į Suomiją vyko norėdamas gauti atsakymą į klausimą, kaip čia kuriama tolerancija. Jam atsakyta, kad Suomijoje tolerancija kuriama nuo mažų dienų.
Stažuotės metu jis atkreipė dėmesį į tai, kaip čia elgiamasi su vaikais, kaip dėstomos pamokos, kiek suteikiama laisvės.
„Vaikas čia gali sau leisti sėdėti su striuke ir į tai niekas nekreips dėmesio. Jeigu vaikui patogu, kodėl jis negali sėdėti su striuke? Jeigu vaikas nori kramtyti gumą, kodėl jam negalima to daryti? Gal jam taip geriau galvojasi. Čia labai šilti santykiai, betarpiškumas.
Džiaugiuosi, kad mūsų komandoje yra jaunų žmonių. Labai svarbu, kad mūsų mokytojų kolektyvas atsijaunintų, atsišviežintų. Nesakau, kad kiti mokytojai blogi, bet kartais mokytojas sustingsta savo veiksme ir netobulėja taip, kaip šiuolaikinis žmogus“, – teigia mokytojas.
Tuo metu mokytoja Greta Valentukevičiūtė džiaugiasi gavusi progą įsigilinti į Suomijos švietimo sistemą. Čia ji teigia pasisėmusi daug motyvacijos.
Mokytojai labai patiko Suomijos mokyklų erdvių išplanavimai, kūrybinės erdvės, mokymosi priemonių gausa ir kolegų bendradarbiavimas. Anot jos, visa tai jai norėtųsi parsivežti Lietuvą.
„Suomijos švietimo paslaptis yra kūrybiškumas. Kūrybiškumas, laisvė ir nepriklausomybė, pasitikėjimas mokytojais ir pagarba švietimui bei viso gyvenimo mokymuisi“, – įvardina ji.
„Mokytojai Lietuvai“ – tai „Maxima grupės“ inicijuotas projektas, kurio metu 15 komisijos atrinktų labiausiai motyvuotų šalies mokytojų iškeliavo nemokamai stažuotis Suomijoje. Iš arti susipažinę su pažangia Suomijos švietimo sistema, gerąją praktiką jie parsiveš į mūsų šalies mokyklas. Mokytojus lydi DELFI žurnalistų komanda, kuri leis sekti projekto akimirkas naujienų portale.