Vilniuje, Goštauto gatvėje, buvusios ir 1968 metais nugriautos mečetės vietoje kelis dešimtmečius stovi Vilniaus universiteto kelių institutų pastatai.
Pasak Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko Ado Jakubausko, premjeras S. Skvernelis yra sakęs, kad toje vietoje ateityje galėtų atsirasti totorių bendruomenei skirtas pastatas.
„Kai buvome susitikę su S. Skverneliu, buvo išsakyta, kad ruošiamas priešprojektinis planas, kaip sutvarkyti tą vietą, Vyriausybė norėtų tuos pastatus griauti, ir statyti kažką kitą“, – kongrese kalbėjo A. Jakubauskas.
„Totoriams reikia pastatyti atskirtą statinį, mes turime unikalią galimybę pasirašyti tam tikrą sutartį su Vyriausybe, jeigu mums reikia, pavyzdžiui, kultūros centro Vilniuje, galbūt tai būtų unikali galimybė ateities kartoms“, – pridūrė jis.
Kai kurie totoriai svarstė, kad būtų naudinga įrengti muziejų, kultūros centrą, kiti siūlė atstatyti toje vietoje buvusią ir nugriautą mečetę.
Pasak A. Jakubausko, numatomo totoriams skirti ploto dydis – apie 1,5–1,7 tūkst. kvadratinių metrų.
Jis taip pat pabrėžė, kad susitikimo metu premjerui buvo išsakyta, jog totorių bendruomenė pati išlaikyti patalpų nepajėgtų.
Totorių bendruomenė dėl pasiūlymo nesusitarė ir nusprendė jį toliau svarstyti kitame susitikime – kitų metų kovą.
Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 3 tūkst. totorių. Gausiausios totorių bendruomenės yra įsikūrusios Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Vilniaus, Alytaus, Trakų, Varėnos rajonuose.
Totorių įsikūrimas Lietuvoje siejamas su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Vytautu. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba, diplomatinė tarnyba, sargyba. Totoriai sudarė asmeninę Vytauto sargybą, kartu su juo dalyvavo Žalgirio mūšyje.
Totoriai tarnavo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kariuomenėje, dalyvavo Abiejų Tautų respublikos kariniuose žygiuose, Tado Kosčiuškos bei 1831 ir 1864 metų sukilimuose, 1918 metų Lietuvos nepriklausomybės kovose.