Spalio 26 dieną vykusioje diskusijoje „Liberalizmo perspektyvos Lietuvoje“ politikas Artūras Zuokas iškėlė idėją, kad jeigu šiuos rinkimus pralaimėtų V. Ušackas, jis galėtų „grįžti prie savo šaknų“ (V. Ušackas 1991 metais buvo vienas iš „Lietuvos liberalų“ steigėjų – DELFI) ir būtų galima aplink jį burti liberalią politinę organizaciją. Paklaustas, ar tas pats kvietimas galiotų, jeigu pirminius rinkimus pralaimėtų I. Šimonytė, A. Zuokas atsakė, kad ji nebuvo liberalų steigėja.

Tačiau pats V. Ušackas penktadienį DELFI sakė, kad šiuo metu nesvarsto, ką darytų pralaimėjimo rinkimuose atveju.

„Aš savo vertybių neišsižadu, jos ekonomine prasme yra liberalios, socialine prasme konservatyvios, tai liberaliai konservatyvus esu. Bet šiuo metu mano dėmesys yra nukreiptas tam, kad laimėčiau rinkimus, kurie vyks jau rytoj“, – sakė politikas.

Jis neslėpė, kad yra gavęs pasiūlymų iš kitų partijų ir judėjimų kandidatuoti būtent po jų, o ne TS-LKD vėliava, taip pat teigia turėjęs minčių kurti savo judėjimą. Tačiau paklaustas, ar tokių minčių turėtų ir pralaimėjęs rinkimus, V. Ušackas dar kartą pasakė, kad jam dabar svarbiausia savaitgalį vyksiantys rinkimai ir visas jėgas jis yra nukreipęs į juos.

„Aš dar kartą pakartosiu: kad raginu, skatinu, tikiuosi sąžiningų rinkimų“, – trumpai atsakė V. Ušackas.

Tuo metu I. Šimonytės atsakymas yra labai aiškus: jeigu pirminius rinkimus ji pralaimės, toliau dalyvauti kovoje už prezidento postą ji neketina.

„Jeigu šituos rinkimus pralaimiu, tai reiškia, kad rinkimus laimi kolega Vygaudas, ir toliau dirbame visi, kad tas kandidatas, kuris laimėjo, laimėtų nacionalinius rinkimus. (…) Visiškai jokios kitos kalbos negali būti. Toliau tada grįžčiau prie Seimo darbo, ruoštumėmės savivaldos rinkimams, Europos Parlamento, Seimo. Bet apie tai, kad aš kaip nors dalyvaučiau prezidento nacionaliniuose rinkimuose, nei kaip tik tai palaikytoja ar balsuotoja, tai net kalbos negali būti“, – sako Seimo narė.

Ji mano, kad po pirminių rinkimų reikėtų dirbti, kad partijos rezultatas būtų kuo geresnis.

„Man atrodo, mes esame komandos žmonės, o ne kiekvienas pats sau. Tai jeigu jau tokia šventė padaryta, tokia galimybė suteikta, tai jeigu rinkėjai pasirinko, rinkėjai pasirinko. Toliau jau viskas aišku“, – DELFI sakė I. Šimonytė.

Politikoje viskas įmanoma

Tuo metu Klaipėdos universiteto politologas Saulius Šiliauskas mano, kad Lietuvos politikoje visi scenarijai iš esmės yra įmanomi.

„Mes turime lyg tai abiejų kandidatų tarsi ir įsipareigojimus, kad jie, pralaimėję rinkimus, rems nugalėjusį kandidatą kaip vienintelį partijai atstovaujantį kandidatą. Bet vis tiek kažkodėl kyla įtarimų. Pirmiausiai abejonės buvo dėl pono Ušacko, nes jis pirmiau pasiskelbė, dar net nepradėjus tos oficialios partinės konservatorių kampanijos, savo komandą pristatė, ir tarsi atrodė, kad jis eina kažkur šone ir norėtų, kad jį konservatoriai paremtų. Čia panašu į tai, ką norėjo Vilniuje Šimašius padaryti su mero rinkimais – turėti komitetą, bet kad dar ir partija paremtų“, – sako politologas.

Anot jo, nors viena vertus V. Ušackas ir yra viešai pasisakęs, kad pralaimėjimo atveju rems I. Šimonytę ir pats rinkimuose nedalyvaus, kita vertus, girdime ir tam tikro nepasitenkinimo iš jo pusės dėl vadovybės elgesio.

„Mes negalime atmesti visokių variantų, juolab, kad čia yra tokie etiniai tam tikri įsipareigojimai. Nei jie turi kažkokią juridinę galią, nei jiems kažkas kažką draus, tai yra toks grynai įsipareigojimas prieš rinkėjus ir tie rinkėjai irgi ne visada baudžia tuos, kurie ne visiškai etiškai atrodo.

Prisiminkime, kaip vyko pakartotiniai Seimo nario rinkimai vienoje iš apygardų, kai buvo pats iš Seimo pasišalinęs kandidatas pateko į antrą turą (kalba eina apie rinkimus Zanavykuose, kur antrajame ture susikovė iš Seimo pasitraukęs priesaiką sulaužęs Mindaugas Bastys ir konservatorė Irena Haase – DELFI). Skandalas buvo jau vien tai, kad jis pateko į antrą turą. Bet rinkėjai toje apygardoje arba suprato, kad procesas jo atžvilgiu yra pritemptas, arba jie vertino, kad tai nepakankamai rimti veiksmai yra, arba jie pagal save matavo ir sakė: gal visi iš mūsų taip elgtųsi“, – sako Klaipėdos universiteto politologas.

Jis mano, kad konservatoriai rodo įdomų dalyką, nors ir pakankamai rizikingą.

„Jie nori įnešti amerikietišką elementą, ir eiti ne tuo deklaratyviuoju būdu, kaip skelbiasi kiti, o tuo tikruoju būdu bando parodyti sąsajas, kad tai nebėra kažkokios grupės siaura partija, o platesnės visuomenės. Yra ir baimių, kad čia gali susimokyti, ateiti antikonservatoriai ir padaryti blogiau, bet tai neįmanoma, tai absurdiški dalykai“, – mano S. Šiliauskas.

Paklaustas, ar galimą pirminių rinkimų laimėtoją gali norėti persivilioti kita partija, politologas buvo gana skeptiškas, mat pralaimėjimas uždeda tam tikrą ženklą.

„Pralaimėjęs kandidatas yra pralaimėjęs kandidatas. Tas kandidatas pralaimės ne kažkokios grupelės siauros rinkime, ne antros lygos kandidatų rinkime, o vis dėlto tas kandidatas įeina į tą didįjį ketvertą ar penketą, jeigu skaičiuosime, kad „valstiečiai“ kažką kels, toje vadinamojoje „pirmojoje kandidatų lygoje“. Jeigu kandidatas patiria pralaimėjimą, tai tada sunku tą aurą pralaimėjusio pakeisti. Nebent čia yra klausimas, ar tam kandidatui, ar partijai geriau: o žiūrėkite, su kokiu kandidatu mes einame, tada pasireklamuoti tai politinei jėgai, nebent taip. Bet laimėti rinkimus būtų sudėtinga“, – sako politologas.

Paklaustas dėl galimo V. Ušacko kandidatavimo su liberalais, S. Šiliauskas teigė, kad dar prieš kiek daugiau nei dvejus metus toks scenarijus gal ir būtų įmanomas.

„Nebūčiau nustebęs, jeigu jis tą būtų bandęs daryti. Manau, kad jeigu nebūtų įvykę visi tie stiprūs tektoniniai lūžiai Liberalų sąjūdyje, kurie įvyko prieš 2 metus, t.y. politinės korupcijos byla, dar neaišku, kaip viskas būtų pasikeitę ir kas būtų kandidatavę“, – įsitikinęs politologas.

Anot jo, kalbant apie I. Šimonytę, sunku būtų įsivaizduoti, kad ji, pralaimėjimo atveju, bandytų dalyvauti rinkimuose su kita partija ar politiniu judėjimu.

„Teko girdėti ir klausimą, kodėl Ušackas pažadėjo netęsti jokių užkulisinių dalykų, o iš Šimonytės atseit mes šito neišgirdome. Ponia Šimonytė labai ilgai buvo kalbinama eiti, ten buvo visokių aplinkybių, labai ilgai svyravo, o pas jos oponentą noras labai aktyvus (...). O apie Šimonytę kai kas gali kalbėti, kad nelabai nori, matot, įkalbino ją. Pati Šimonytė nėra TS-LKD narė, nors yra siejama su šita partija. Bet aš tikrai abejoju, kad bent jau Šimonytė pralaimėjusi dar bandytų kažko tai siekti“, – mano politologas.