Lietuviai paragavo Suomijos mokyklos valgyklos maisto: čia mokiniams pasisekė labiau

Panašu, kad Suomijoje mokiniams išties pasisekė: mokyklų valgyklose jie valgo nemokamai, o ir maisto nelaukia ilgose eilėse, nes prie švediško stalo veikia savitarna. Projekto „Mokytojai Lietuvai“ dalyviai apsilankė Helsinkyje esančios Viikin Normaalikoulu mokyklos valgykloje ir palygino ją su lietuviškų mokyklų valgyklomis.

Mokiniai apsitarnauja patys ir negaišta laiko eilėse

Istorijos mokytoją Dalių Miknevičių taip pat nustebino didelis daržovių pasirinkimas. Anot jo, maistas čia atrodo skanus ir šviežias. Jo manymu, švediško stalo principas yra reikšmingas Suomijos mokyklų valgyklų pranašumas.

„Mokiniai įsideda maisto tiek, kiek nori, gali pakartoti. Viskas labai paprasta, o ir pati sistema atrodo veikianti – matome, kad didelių eilių nėra. Nors mokykloje daug mokinių, jie patys puikiai save apsitarnauja. Nėra poreikio, kad maistą įdėtų atskira valgyklos darbuotoja“, – pastebi jis.

Anot mokytojo, tai ir yra esminis skirtumas tarp valgyklų Suomijos ir Lietuvos mokyklose, į kurį turėtume sureaguoti.

„Mūsų mokiniai stoja į eilę ir per tas ilgas pertraukas dėl to nespėja pavalgyti. Viską jiems įdeda 2-3 darbuotojos, dar kol pinigus surenka ir kol vaikai pasako, ką nori išsirinkti... Labai daug laiko sugaištama. O čia matome, kad keli šimtai mokinių per keletą minučių sugebėjo apsitarnauti ir sėkmingai pietauja“, – pabrėžia mokytojas.

Vis dėlto, lietuviškų mokyklų valgyklose tiekiamam maistui D. Miknevičius priekaištų neturi ir mano, kad mūsų virtuvė niekuo nenusileidžia suomiškai.

„Maistas mūsų valgykloje irgi labai geras. Už 2-3 eurus gali gauti sriubos, kepsnį, daržoves. Maistas įvairus, tačiau ta tvarka galėtų būti efektyvesnė, jei maistą tiektume švediško stalo principu. Galbūt ir pas mus tai po truputėlį ateina keletą kartų ir mūsų mokykloje tai mačiau. Kai kurie moksleiviai pas mus gauna nemokamą maitinimą, tačiau nemanau, kad 2-3 eurai yra daug už pietus“, – teigia jis.

Mokiniai maisto nešvaisto: įsideda tiek, kiek nori

Maistą ir jo tiekimą suomiškos mokyklos valgykloje įvertino ir vokiečių kalbos mokytoja Jurgita Kamandulienė. Paragavusi dešrelių ir troškinio, ji patikino, kad maistas čia – skanus, tačiau tai, kad abu pagrindiniai patiekalai buvo su dešrelėmis, mokytoją nustebino.

„Pas mus kainos – 2-3 eurai už pietus, tačiau pasirinkimas mūsų mokykloje gal irgi didesnis. Būna ir varškės patiekalai, būna ir mėsytės, ir sriubų pasirinkimas. Pasirinkimas pas mus šiek tiek didesnis, tik daržovių gal kiek mažiau. Čia man patinka tai, kad maisto švaistoma mažiau, nes mokiniai įsideda to, ko nori, ir tiek, kiek nori“, – sako J. Kamandulienė.

Biologijos ir chemijos mokytoja Sandra Leonavičienė teigia, kad maistas Suomijos mokyklos valgykloje jai patiko, tačiau jai pritrūko pasirinkimo įvairovės.

„Pas mus mokykloje tikrai yra daugiau pasirinkimų. Čia buvo du pagrindiniai patiekalai ir abu buvo su dešrelėmis. Pas mus dešrelės yra toks kaip ir tabu – uždrausta vaikams, nes laikoma, kad tai yra nesveikas maistas. O čia į tokį maistą žiūrima kitaip“, – stebisi mokytoja.

Nors pagrindinių patiekalų įvairovė nuvylė, S. Leonavičienei patiko platus daržovių pasirinkimas. Visgi, sveiko maisto jai čia teko matyti mažiau nei nesveiko.

„Klasėse teko pastebėti daug nesveiko maisto. Atrodo, kad čia mokytojai neakcentuoja, kad reikia maitintis sveikai. Ant stalų mačiau traškučius, nesveikus gaiviuosius gėrimus. Kalbant apie sveiką mitybą, suomiams dar daug trūksta iki mūsų mokyklų. Pas mus sveika mityba rūpinamasi labiau. Čia netrūksta ir tų nesveikų užkandžių ir gėrimų aparatų, kurie mūsų mokyklose jau panaikinti. Manau, kad pas mus vaikams yra daugiau galimybių maitintis sveikai“, – pastebi ji.