Visgi viešojoje erdvėje pasigirsta tokių istorijų, kai atvykę turistai negauna žadėtos nakvynės ir net tenka nakvoti gatvėje. Advokatų kontoros „ADER“ turizmo teisės ekspertas ir kelionių advokatas Edmundas Rusinas pranešime spaudai tikina, jog prieš naudojantis šiomis platformomis reikia žinoti kelis dalykus, kurių pagalba būtų įjungti saugikliai nuo nenumatytų įvykių.
Kaip nelikti be nakvynės?
„Vis pirma, po kiekvienos rezervacijos patvirtinimo nuomininkas suteikiami klientų aptarnavimo centro kontaktai, kuriais iškilus įsikėlimo nesklandumams reikia nedelsiant susisiekti. Šiuos kontaktus geriausia keliaujant dėl saugumo turėti netgi keliose vietose – tarkime, įsivedus telefone ir užsirašius ant lapelio. Iš nuomotojo negavus paslaugos platformos klientų aptarnavimo centro atstovai padės Jums susirasti alternatyvų apgyvendinimą“, – teigia specialistas.
Be to, teisininkas pataria apie įvykusius nesklandumus pranešti nedelsiant, nes pinigai už nuomą nuomotojui pervedami dažniausiai tik per 24 valandas nuo įsikėlimo. O tai garantuoja galimų įsikėlimo nesklandumų pašalinimą ir pinigų susigrąžinimo operatyvumą.
Nepageidaujamų svečių nėra
„Taip pat nuomotojai pasirašo su platforma nuomininkų nediskriminavimo aktą, atsiradus bet kokio pobūdžio realioms diskriminacinėms apraiškoms (lytis, religija, rasė ar panašiai), platforma nedelsiant nutraukia sutartį su nuomotoju, uždraudžiant tolimesnės veiklos vykdymą. Tai leidžia jaustis turistui ramiau, jeigu jo kažkokios savybės bus engiamos ar netoleruojamos“, – atkreipia dėmesį teisininkas.
Kas atlygins žalą?
Dažnai turistams kylantis klausimas – kas nutiktų, jei viešnagės metu būtų sugadintas koks nors inventorius esantis namuose.
Anot E. Rusino, nuomotojų turtas pačių platformų yra apdraustas 500 000-800 000 eurų draudimo sumomis: „Todėl nuomininkui padarius žalą nuomotojo turtui, reikia kreiptis į platformą. Tačiau šis draudimas dažniausiai taikomas tik didelėms žaloms, nedidelių žalų atlyginimo klausimas sprendžiamas nuomotojo ir nuomininko susitarimu.“
