Masinės avarijos dažnai įvyksta, kai yra sudėtingos eismo sąlygos, tokios, kaip plikledis ar prastas matomumas. Viena didžiausių masinių avarijų įvyko 2009 m. viename Vokietijos greitkelių: dėl smarkaus lietaus čia susidūrė 259 automobiliai. Saugaus eismo bendrovės „Biseris“ tyrimų ir komercijos vadovas Boleslovas Vengrys teigia, kad net ir pavojingomis eismo sąlygomis avarijų galima išvengti – tam reikia vairuotojų sąmoningumo, o užsienio šalyse jiems talkina ir technologijos.
„Masinės avarijos dažniausiai įvyksta dėl to, kad nesilaikoma saugaus greičio ir atstumo. Paprastai teigiama, kad jei vairuotojai, esant palankioms eismo sąlygoms, važiuoja 60 km/val. greičiu, tarp automobilių turėtų būti toks atstumas, koks tokiu pat greičiu nuvažiuojamas per 2 sek. Toks laiko tarpas leidžia laiku sustabdyti automobilį. Važiuojant didesniu greičiu ar esant blogoms oro sąlygoms, sekundžių skaičius turėtų būti dar didesnis“, – teigia „Biserio“ atstovas.
Pasak B. Vengrio, kitas būdas nustatyti saugų atstumą – orientuotis pagal važiavimo greitį. Atstumas tarp automobilių turėtų būti lygus pusei automobilio greičio. Taigi automagistralėse, kur leistinas greitis nuo lapkričio 1 d. yra 110 km/val., atstumas tarp transporto priemonių, važiuojančių maksimaliu greičiu, turėtų būti ne mažesnis nei 55 m (vadovaujantis 2 sekundžių rekomendacijomis, ne mažesnis kaip 61,1 m).
Kas taikoma užsienyje
Siekiant išvengti masinių avarijų, kai kuriose Europos šalyse, tokiose, kaip Italija ar Jungtinė Karalystė, vairuotojams 2 sek. taisyklės padeda laikytis specialus kelių ženklinimas.
„Kadangi važiuojant sunku nustatyti tikslų atstumą tarp automobilių, kai kurių šalių keliai žymimi specialiu horizontaliuoju ženklinimu – ševronais. Taip vadinamas apverstos V formos horizontalus kelių ženklinimas. Šie ženklai dažniausiai žymimi kas 40 metrų, o prieš taip pažymėtą kelio ruožą pastatomi kelio ženklai, rekomenduojantys tarp automobilių laikytis dviejų ševronų atstumo, t. y. vairuotojas, žiūrėdamas į priešais važiuojantį automobilį, ant kelio turėtų matyti bent 2 ševronus“, – pasakoja B. Vengrys.
Dar viena priemonė, anot specialisto, užsienio greitkeliuose naudojama siekiant išvengti masinių avarijų – vaizdo detekcijos technologijos: „Ši technologija fiksuoja susidariusias spūstis, iškritusius daiktus, kitas atsiradusias kliūtis (sugedusius automobilius) ar eismo įvykius. Ši sistema automatizuotai per kelias sekundes identifikuoja, kad eismas vyksta nebeįprastu režimu, ir iškart informuoja operatorių eismo valdymo centre. Operatorius turi galimybę iš karto pakeisti leistiną greitį visame kelio ruože arba tik tam tikrose eismo juostose, jei virš kiekvienos juostos yra įrengti kintamos informacijos ženklai. Deja, jei ševronų sprendimas yra nebrangus, tai tokiai sistemai reikalingos didelės investicijos.“
Įvertinkite eismo sąlygas
Masinės avarijos yra labai pavojingos žmonių gyvybei, nes į jas patekę automobiliai gauna ne vieną smūgį, taip pat kyla didesnė gaisro tikimybė, todėl specialistas pataria Vėlinių laikotarpiu kelyje būti itin atidiems.
Pasak jo, esant dideliam automobilių skaičiui kelyje, svarbu laikytis protingo greičio ir atstumo.
„Stebėkite kitų vairuotojų veiksmus ir patys aiškiai rodykite, kokius manevrus planuojate atlikti. Venkite bet kokių dėmesio trikdžių. Pamatę, kad kelyje įvyko eismo įvykis, būkite dar atidesni, nes į kelią gali netikėtai išeiti į avariją patekę ir orientaciją praradę automobilių keleiviai. Jei laukia ilga kelionė, prieš ją gerai pailsėkite ir darykite reguliarias pertraukas. Keliaujant lėtai judančia kolona, ypač vakare, gali apimti snaudulys. Kad neužsnūstumėte, prie vairo klausykitės muzikos ar paprašykite, kad bendrakeleiviai su jumis kalbėtųsi. Šis laikotarpis nelengvas visiems vairuotojams, tad reikia apsiginkluoti atidumu ir kantrybe“, – pataria B. Vengrys.
