Europai ruošiantis gyvenimui be savo lyderės, kurios įtaka garantavo žemyno padėtį pasaulyje ir pastarąjį dešimtmetį kilusių krizių sprendimą, jos laukia dar keli iššūkių kupini mėnesiai.
Italijos finansinis stabilumas pakibo ant plauko, Jungtinė Karalystė (JK) ruošiasi trauktis iš Europos Sąjungos (ES) kitų metų kovą, o susimokiusios populistinės partijos siekia performuoti žemyno politiką. Be to, laukia vienybės išbandymas dėl sankcijų Vladimiro Putino Rusijai ir taikos išsaugojimo Balkanuose dabar, kai A. Merkel pozicijos kaip niekad silpnos.
67-erių metų A. Merkel vadovavo Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) pastaruosius aštuoniolika metų, trylika metų praleista kanclerės poste. Bet jos stebėtinas energingumas tam tikru momentu išsisėmė ir atsidūrė aklavietėje. Atsirado priešų, politinis kapitalas išeikvotas, o ji pati pateko į keblią padėtį dėl pabėgėlių krizės, kuri sukėlė aršią nacionalistų reakciją.
Maža to, pastarieji įvykai vyksta kritiniu metu, kai valdžios jėgų pusiausvyra toliau krypsta link tam tikro nacionalistinio protekcionizmo, kurį palaiko Jungtinės Valstijos su Donaldu Trumpu priešakyje, ir tolsta nuo A. Merkel vizijos, dėl kurios ji tarp savo šalininkų buvo laikoma liberalios demokratijos švyturiu. Estafetės lazdelė dabar perduodama Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui, ir nuo šiol ant jo pečių guls didesnė atsakomybė, bus daromas spaudimas sekti A. Merkel pavyzdžiu, mėginant gerai pasverti Europos poreikius ir kartu išlaikant ryšius su Rusija, Turkija ir Kinija.
Tuo metu, kai A. Merkel paskelbė apie planus trauktis iš CDU partijos pirmininko posto ir daugiau nebesiekti šalies kanclerio posto, populistas, buvęs kariuomenės vadas Jair‘as Bolsonaro‘as šventė pergalę Brazilijos prezidento rinkimuose.
„Nėra kito Europos lyderio, kuris tokiomis rizikingomis aplinkybėms būtų tokio tinkamo lygio, kokia buvo ji, – sakė Vokietijos Marshallo fondo („German Marshall Fund“) Berlyne vyresnysis mokslinis bendradarbis Janas Techau. – Noromis nenoromis iškils klausimas: kas pasižymi tokiomis neįtikėtinomis diplomatinėmis savybėmis, kokiomis garsėja ji.“
Per savo trylika metų kanclerio poste A. Merkel laimėjo ketverius CDU partijos pirmininko rinkimus, įskaitant skambią pergalę 2013-aisiais, kai Vokietijos dominavimas Europoje, kai žemyną skaudžiai drebino skolų krizė, tapo ypač ryškus. Jai teko pagrindinis vaidmuo siekiant įtikinti Graikiją sutikti su gelbėjimo paramos sąlygomis ir mėginant išsaugoti vientisą euro regioną.
Apie 2017 metus A. Merkel kaip partijos pirmininkės pozicijos nusilpo, ypač kai prie JAV prezidento vairo stojo naujasis prezidentas Donaldas Trumpas ir imtasi atsakomųjų veiksmų prieš jos atvirų durų migracijos politiką.
Į Vokietijos parlamentą pirmą kartą pateko kraštutinių dešiniųjų partija. Šalie ekonominis pakilimas ir žemiausias nedarbo lygis Vokietijoje per visą vienos kartos istoriją nepadėjo jos vadovaujamiems krikščionims demokratams rinkimuose.
A. Merkel žada likti savo poste iki kadencijos pabaigos ir susitelkti ties pasaulinių įvykių arena. Tačiau jos veikimo laisvė priklausys nuo to, ką jos partija išsirinks savo naujuoju lyderiu šių metų gruodį. Tarp galimų kandidatų minimi tie, kurie laikosi kietosios linijos vyriausybės išlaidų atžvilgiu, taip pat A. Merkel pabėgėlių politikos kritikai, ir tai leidžia daryti prielaidą, jog jos pastangos skatinti Europos vienybę drauge su E. Macronu, tokiais klausimais kaip biudžetas, gali būti apsunkintos.
„Jeigu Paryžiuje ar kur kitur vis dar yra žmonių, tikinčių, kad šiais metais bus susitarta tokiais svarbiais Europos klausimais kaip euro zonos reforma ar migracijos politikos reforma, tegu pamiršta“, – sakė Briuselyje veikiančio Europos politikos centro tyrimų direktorius Janis Emmanouilidis.
Kalbant apie „Brexit“, A. Merkel „šlubuojančios anties“ statusas tik sustiprina netikrumą dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės skyrybų derybų, nors vargu ar jis iš esmės pakeis artimiausias perspektyvas dėl galimybės pasiekti susitarimą, teigė šaliniai, gerai susipažinę su derybų eiga.
Pasitraukti oriai Angelai Merkel yra labai svarbu. Ypač po to, kai jos politinis mentorius Helmutas Kohlis 1998 metais pralaimėjo rinkimus socialdemokratui Gerhardui Schröderiui po šešiolikos metų buvimo prie valdžios vairo, teigė artimi A. Merkel šaltiniai.
Užaugusios buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje, A. Merkel karjera svyravo nuo euforijos žlugus komunistiniam režimui, griuvus Berlyno sienai 1989 metais iki prieš imigraciją nukreiptų protestų su lozungais „Merkel turi trauktis“, vykusių per pernai surengtą rinkimų kampaniją.
Traukdamasi iš vadinamosios „ugnies linijos“ vidaus politikoje, kaip ir nuo savo partijos kritikų, ji nenuleidžia rankų. Praėjus kelioms valandoms po netikėto pranešimo apie traukimąsi iš partijos lyderio posto, ji susitiko su Pietų Afrikos prezidentu Cyrilu Ramaphosa vyriausybės kanceliarijoje Berlyne aptarti investicijų į Afriką.
„Galima tikėtis gerų permainų, jei A. Merkel savo įtakingą vaidmenį ir dėmesį perorientuos į tarptautinę areną, – sakė politinių rizikų konsultacinės įmonės „Berlin Global Advisers“ vadovas Janas Kallmorgenas. – Žinoma, kiti vadovai supranta, kad A. Merkel pozicijos nusilpo. Bet jos autoritetas tarptautinėje bendruomenėje vis dar pakankamai stiprus, kad galėtų stoti į akistatą su tokiais vadovais kaip Vladimiras Putinas ar Donaldas Trumpas.“
