Posėdyje taip pat buvo aptartos rizikos, kylančios dėl Baltarusijoje greit veikti pradėsiančios Astravo atominės elektrinės.
Po praėjusią savaitę neviešo Energetikos komisijos posėdžio pirmininkas Virgilijus Poderys teigė, kad pasigendama detalaus plano, kaip atsijungti nuo Rytų elektros tinklų.
Kad esame visiškai nepasiruošę buvo kalbėta ir šio susitikimo metu.
Klausė, ar „Lietuvos energija“ nėra tik pelno ieškotojai
V. Poderys posėdžio pradžioje kreipėsi tiesiai į „Lietuvos energijos“ vadovą Darių Maikštėną.
„Kalbant apie sinchronizaciją, desinchronizaciją generaciją, norisi suvokti, ar jūs esate grynieji pelno ieškotojai ar dar kažkas. Nes klausimų tarp eilučių visada yra. Taigi koks yra jūsų generalinis požiūris į strateginę raidą, kokia jūsų rolė“, – klausė jis.
Jis pristatė naujausią, gegužės mėnesį patvirtintą „Lietuvos energijos“ strategiją, kurioje orientuojamasi į kainos ir kokybės užtikrinimo klausimus, veiklos išgryninimą, tam tikrų komercinių įmonių ir struktūrų atsisakymą, naujų produktų kūrimą, skaidrumą ir pan.
„Mums svarbu kaina, patikimumas ir infrastruktūros sukūrimas su inovacijų pritraukimu. Šalia eina ir finansinė grąža, kadangi ji yra užkoduota šitos veiklos formoje. Jeigu tai yra įmonė, ji negali generuoti ilgalaikio nuostolio, todėl tam tikra grąža turi būti.
Bet jei žiūrėtume į atskiras kryptis, ta grąža turi būti skirtinga.
Pavyzdžiui, skirstymo veikla yra monopolinė, todėl grąža turi būti reikalinga tokia, kad būtų užtikrinama paslaugų kokybė. Taigi monopolinę veiklą gryniname, skaidriname, kad ji mažiausia kainuotų visuomenei.
Gamyba yra strateginė veikla, o strateginė generacija yra griežtai reguliuojama, todėl svarbu, kad investicijos būtų atiduodamos ne komercinei veiklai, o šalies strategijos užtikrinimui“, – pasakojo jis.
Anot D. Maikštėno, „Lietuvos energija“ turi būti globaliai konkurencinga energetikos bendrovė, sukurianti vertę Lietuvai.
Norėtų dalyvauti sinchronizacijoje
„Lietuvos energijos“ Infrastruktūros ir plėtros tarnybos direktorius Dominykas Tučkus pasakojo, kad įmonė norėtų prisidėti prie sinchronizacijos proceso.
„Visų pirma, valdome 3 veikiančias elektrines, gebančias generuoti stabilią gamybą: Kauno, Kruonio hidorelektrines, elektrinę Elektrėnuose, taip pat valdome Vilniaus termofikacine elektrinę-3, kuri sustabdyta, tačiau jos pagrindu galėtų būti vystoma nauja.
2030 m. turėsime stipriai sumažėjusį elektros gamybos potencialą Baltijos šalyse.
Kruonio hidroelektrinė galėtų prisidėti prie didesnės gamybos, kadangi statant ją buvo planuoti 8 agregatai, o pastatyti 4. Dabar yra keliami klausimai dar dėl 5 agregato.
Kauno hidroelektrinė išliks, tačiau ji nėra esminė, ji iš esmės dirba tik vienu agregatu, taigi bendroje sistemoje jos indėlis nėra didelis.
Tačiau yra pradėti kogeneracinių jėgainių projektai, kurie galėtų įnešti indėlį.
Taigi mes norime prisidėti, tačiau tik gavus didesnį aiškumą, kiek tiksliai reikėtų megavatų ir kokiu būdu būtų atrenkami rinkos dalyviai. Jei tai būtų konkursai, mes esame pasiruošę juose dalyvauti“, – sakė jis.
D. Tučkus akcentavo, kad elektros sistema negali veikti be stabilių ir patikimų generacijos šaltinių, o dabar Lietuvoje šie galios rezervai užtikrinami sutartimis su rytų kaimynėmis, nes vis dar priklausome BRELL sistemai.
„Šiuo metu „Lietuvos energija“ teikia 400 MW antrinės galios rezervo, ir yra reikalavimas jį aktyvuoti per 15 min. Paprastai tariant, atsitikus kažkokiam įvykiui, gavę perdavimo sistemos operatoriaus nurodymą, mes privalome per 15 minučių aktyvuoti Kruonio blokus.
Prisijungus prie KET, situacija pasikeis, nes bus keliami kiti reikalavimai gamintojams, o kokie jie bus, šiandien negalime tiksliai įvardinti, mūsų specialistai gali tik spėti, kiek gali prireikti pirminiam galios rezervui.
Taigi esminis pokytis, kuris bus, pirminį galios rezervą šiuo metu Lietuva gauna pagal BRELL sutartį, taigi Lietuva tame praktiškai nedalyvauja. Kai sinchronizaciją įvyks, mes turėsime tame dalyvauti“, – sakė jis.
D. Maikštėnas pridūrė, kad labai svarbu, jog viskas būtų labai aišku ir apibrėžta, kas bus nuo 2020 m. ir 2025 m. su visais galios rezervais.
Pasigendama detalaus plano
Tačiau Seimo narių „Lietuvos energijos“ pristatymas nelabai įtikino.
„Valstietė“ Virginija Vingrienė kėlė klausimą, kodėl reikia elektros gamybai pasitelkti šiukšlių deginimo jėgaines, nesiorientuojant į žiedinės ekonomikos tikslus. Linas Balsys pasigedo strategijoje orientacijos į vėjo energetiką.
„Nėra jokio kompleksinio vaizdo. Juk Rusija bet kada gali Baltijos šalis pamokyti ir, be abejo, geriausias laikas tam yra žiema. Tikrai kyla klausimų, kaip turi atrodyti visi generacijos rezervai“, –teigė jis.
Jam pritarė ir V. Poderys: „Aš pasigendu „Lietuvos energijos“ indėlio. Negalite tyliai sėdėti kamputyje, kol jūsų niekas nepakrutins. Niekaip nepajutau, kad esate proceso dalis. Pasiruošę jie (turi omenyje rytų kaimynes), bet ne mes, mes tik linksime ir šaukiame.“
Tačiau D. Maikštėnas priminė V. Poderiui „Pirmą mėnesį po paskyrimo buvau jūsų kabinete, sakiau, atkreipkite dėmesį, kad išvystyti sinchronizacijos projektą reikės atitinkamų galių.
Sakiau: dėmesio, tam, kad 2025 m. turėtume adekvačius galių rezervus reikia nedelsiant organizuoti darbą net tik iš „Lietuvos energijos“, bet ir valstybės pusės.
Mes visą laiką rodome tuos grafikus, darome analizes, investuojame į tai, net nežinodami, ar gausime tuos užsakymus, ar ne“, – sakė jis, pritardamas, kad visiems svarbu susitelkti, nes laiko liko nedaug.
Posėdyje buvo sutarta parengti detalų planą, kaip Lietuva atsijungs nuo BRELL žiedo ir įvykdys sinchronizaciją. Planas turėtų būti parengtas per mėnesį ir pristatytas gruodžio pradžioje.
Baltijos šalys siekia susijungti su decentralizuota kontinentinės Europos sistema (KET) ir atsijungti nuo vadinamojo BRELL žiedo, jungiančio Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros energijos sistemas.
Birželio 28-ąją Baltijos šalių, Lenkijos bei Europos Komisijos vadovai Briuselyje pasirašė politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa. Susitarimas nurodo, kad sinchronizacija turėtų būti įgyvendinta iki 2025 metų.
