Statistikos departamentas praneša, kad trečiąjį ketvirtį neigiamam BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusi žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių sukurta pridėtinė vertė. Sumažėjusią pridėtinę vertę šioje veikloje lėmė prastesnis žemės ūkio augalų. Teigiamą įtaką darė išaugusi didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų ir statybos įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Mačiulis: tai nesignalizuoja artėjančios krizės
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis DELFI komentavo, kad šie duomenys dar gali keistis, kadangi tai yra tik pirminis įvertinimas.
„Ne kartą yra taip buvę. Pavyzdžiui, prasidėjus Rusijos krizei smukus Lietuvos eksportui į Rusiją, buvo tokių vienkartinių neigiamų ketvirtinių BVP įverčių, bet patikslintais duomenimis jie pavirsdavo į teigiamus. Įvertis būna koreguojamas du kartus. Tai būna pirmasis, antrasis ir trečiasis įvertis. Skelbdamas pirmąjį, Statistikos departamentas turi tik apie 60 proc. ekonomikos duomenų, tai yra dar daug nežinomųjų ir reikia daryti daug prielaidų“, – paaiškino N. Mačiulis.
Ekonomisto teigimu, tikėtina, kad dabartinis neigiamas BVP pokytis galutiniu rezultatu bus teigiamas. Tad tai nėra signalas besikeičiančių tendencijų ir ekonomikos augimo stagnacijos signalas.
„Kad galutinis rodiklis bus geresnis, signalizuoja mažmeninės prekybos duomenys, neblogi eksporto duomenys. Tikėtina, kad tai tik pirmas įvertis ir tam priežasčių turėjo laikini ir vienkartiniai veiksniai. Visų pirma labai prastas žemės ūkio derlius, daug mažesnis žemės ūkio produktų eksportas, šiek tiek stagnuojanti miškininkystės veikla ir kai kurios Lietuvos apdirbamosios gamybos įmonės buvo paveiktos Vokietijos automobilių pramonės stagnacijos, kuri irgi yra laikina, nes prisitaiko prie besikeičiančių reguliavimų ir reikalavimų. Štai mes turime tris vienkartinius veiksnius, kurie trečiąjį ketvirtį labai prislopino ekonomikos augimą, tačiau tikėtina, kad ketvirtąjį ketvirtį jau matysime spartesnį ekonomikos augimą, ir šis trečias ketvirtis nėra kregždė signalizuojanti apie artėjančią krizę, o labiau yra vienkartinis sulėtėjimas“, – paaiškino ekonomistas.
Povilauskas: koją pakišo mažesnis grūdų derlius
SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas nurodo, kad Lietuvos ūkio plėtrą praėjusį ketvirtį pristabdė beveik ketvirtadaliu prastesnis negu prieš metus grūdinių kultūrų derlius, kuris lėmė mažesnę žemės ūkio sektoriaus sukurtą bendrą pridėtinę vertę ir nubraukė ne mažiau negu 1 proc. punktą nuo BVP augimo trečią ketvirtį.
Taip pat neigiamą įtaką darė ir lėčiau negu ankstesniais ketvirčiais didėjęs pramonės įmonių pardavimo mastas. Apdirbamosios gamybos (neįtraukus naftos produktų gamybos) pardavimo mastas trečią ketvirtį didėjo 4,9 proc., arba lėčiau negu ankstesniais šių metų ketvirčiais, kai metinis augimas viršijo 7 procentus. Išankstiniai ekonominiai rodikliai rodo, kad Europos Sąjungos ekonomikos plėtra lėtėjo ir trečią ketvirtį ir tai darė didesnę neigiamą įtaką mūsų šalies pramonės įmonėms.
Matoma, kad ekonomikos augimui didžiausią įtaką daro vidaus vartojimas.
„BVP trečią ketvirtį ir vėl labiausiai didėjo dėl vidaus vartojimo, kurį skatino mažas nedarbo lygis, sparčiai augantis realus darbo užmokestis ir istoriškai palankios gyventojų nuotaikos. Mažmeninės prekybos apyvarta lyginamosiomis kainomis trečią ketvirtį augo net 7,4 proc., arba sparčiausiai per pustrečių metų. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, galima matyti, kad metinis vidutinio darbo užmokesčio šalyje pokytis trečią ketvirtį buvo net didesnis negu antrą, kai siekė 10,5 procento. Paskutinį metų ketvirtį vidaus vartojimas visada būna sezoniškai didžiausias, tad, jeigu nebus netikėtų neigiamų ekonominių staigmenų, kalėdinis prekybos sezonas Lietuvoje vėl bus rekordinis.
Didelę teigiamą įtaką šiemet ekonomikos augimui daro investicijos, kurios trečią ketvirtį augo beveik dešimtadaliu. Nemenką įtaką investicijoms turi ne tik įmonių siekis didinti gamybos pajėgumą, bet ir įsibėgėjantis ES struktūrinių fondų lėšų investavimo tempas. Vyriausybės duomenimis, kitąmet bus pasiektas veiksmų programos įgyvendinimo pikas – 2019 metais bus išmokėta apie 1,2 mlrd. eurų, arba beveik trečdaliu daugiau negu šiemet. Tiesa, didžiausią nerimą kelia tai, ar verslas pernelyg jautriai nesureaguos į lėtesnio pasaulio ekonomikos augimo prognozę ir neims mažinti investicijų artimiausiais metais“, – komentavo ekonomistas.
Jis prognozuoja, kad ketvirtą šių metų ketvirtį metinis ekonomikos augimas bus didesnis.
„Ketvirtą šių metų ketvirtį ekonomikos metinis pokytis bus didesnis negu trečią ketvirtį, nes nebebus vienkartinės mažesnio grūdinių kultūrų derliaus įtakos BVP. Tiesa, smarkiai išaugęs atsargumas kapitalo rinkose, artėjanti „Brexit“ atomazga, prekybos karų pasekmės verčia konservatyviau žvelgti ir į trumpo, ir į ilgesnio laikotarpio Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvą. SEB bankas prognozuoja, kad šiemet šalies BVP didės 3,4 proc., kitąmet 3 proc., o 2020 m. 2,6 procento“, – nurodė jis.
Lietuvos statistikos departamentas 2018 m. detalesnį trečiojo ketvirčio BVP įvertį skelbs 2018 m. lapkričio 30 d.
