Per mėnesį išveža daugiau atliekų nei per metus
„Kapinėse susidarančių atliekų per Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas tikrai padaugėja”, – tikino Karveliškių, didžiausių kapinių Vilniuje priežiūros įmonės administratorė Daiva Česnakauskienė. Anot pašnekovės, iš Karveliškių kapinių tvarkytojai išveža daugiau atliekų dar prieš lapkričio 1-ąją: „Visą spalio mėnesį jau išvežama žymiai daugiau atliekų. Išvežame daugiau per šį mėnesį, nei per visus metus.
Žmonės labai tvarkosi kapus per visą spalį, todėl tų atliekų ir susidaro tiek daug. Todėl spalis ir lapkričio pradžia yra intensyvūs, kol išvešime visas per Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas susikaupusias atliekas.”
D. Česnakauskienė pasakoja, kad dominuoja žaliosios, stiklo ir buitinės atliekos – įvairius polietileniniai maišeliai ir pan. Tačiau pašnekovė patikino, kad visos atliekos rūšiuojamos: „Žaliosios atliekos yra perrūšiuojamos, stiklui yra stiklo konteineriai, kitoms atliekoms – buitinių atliekų konteineriai.”
D. Česnakauskienė patikino, kad konteinerių kapinėse yra pakankamai, nusiskundimų iš lankytojų dėl jų trūkumo irgi neteko išgirsti. Karveliškių kapinėse yra apie 209 konteinerius ir 50 konteinerių skirtų žaliosioms atliekoms.
Remiantis Vilniaus savivaldybės pateiktais duomenimis, pernai iš Vilniaus kapinių po Visų Šventųjų dienos ir Vėlinių iš kapinių buvo išvežta apie 1500 tonų atliekų. Lyginant su kitais mėnesiais, šis atliekų kiekis yra 4 kartus didesnis.
Siūlo panaudoti antrą kartą
Kukliau apstatyti artimųjų kapus žvakėmis bei labiau susikoncentruoti į maldą už mirusiuosius per Visų Šventųjų ir Vėlinių dienas skatina ne tik Lietuvos dvasininkai, bet ir interjero dizainerė iš Šiaulių Irmina Savickienė, kuri turi pasiūlymą, kaip galima išvengti didelių kiekių stiklo atliekų, susidarančių kapinėse.
„Pastaruoju metu nemaža dalis iš mūsų jau sekame ir domimės naujienomis susijusiomis su visuomenės vartojimo pasekmėmis. Aš pati – ne išimtis. Jau kurį laiką bandau vis labiau susieti savo kasdienybę su pasakymu „mažiau yra daugiau”. Taip ir su kapų žvakėmis.
Važiavau aplankyti savo tėvelio kapo ir supratau, kad nupirktos žvakės nebeturiu kur įdėti – paliktos stiklinės žvakidės, kurią ant kapo patys naudojame jau ne kartą, tądien neradau.
Praeidama pro konteinerį sustojau ir pradėjau žvalgytis, pamačiau, kad tarp krūvos eglišakių mėtosi įvairiausių dydžių ir formų žvakių stiklainiai. Pagalvojau: „kam man pirkti naują, jei galiu panaudoti šį išmestą, seną, bet dar gerą?”
Taip aš ir savus pinigus sutaupau, nes neperku naujos žvakės, kuri galų gale vėl taptų atlieka ir terštų mūsų aplinką. Prisiderinau tinkamą stiklainį savajai žvakei ir nunešiau, uždegiau ją tėveliui ant kapo”, – pasakoja Irmina.
Vėliau I. Savickienė šia mintimi apie antrinį naudotų žvakių stiklainių kapinėse panaudojimą pasidalijo savo „Facebook” paskyroje, kur nupiešė ir galimą eskizą lentynų, kuriose žmonės galėtų palikti kapų žvakių stiklainius kitiems pasinaudoti.
Svarbiau ritualas, o ne materialumas
„Sulaukiau tik palaikymo – ir draugų, ir bendradarbių – visi sakė, kad tai gera mintis. Palaikymo sulaukiau ir iš Šiaulių miesto savivaldybės, susidomėjo ir Radviliškio rajono savivaldybė. Pradėjau kalbinti įmones, kurios galėtų prisidėti ir įrengti tas lentynas, kurios būtų visiems patogios.
Norėčiau, kad atsirastų įprotis gražiai panaudotas žvakes sudėti, o ne mesti į konteinerius, kad kitam irgi nebūtų gėda paimti. Tikiuosi, kad pagaliau ši idėja bus įgyvendinta”, – tikina Irmina.
Nusiteikusiems skeptiškai ar neigiamai, I. Savickienė sako, kad reiktų pakeisti savo įpročius, kurie pakeistų ir mūsų vartoseną: „Žinoma, reiktų pakeisti ir mąstyseną, požiūrį. Tai, manau, tik laiko klausimas. Juk ir vienas neišmestas žvakės stiklainis gali būti kai kam didelė permaina.
<...> Svarbiausia degančios žvakės liepsna, žvakės uždegimo ritualas ant artimojo kapo, bet ne stiklainis, kuris yra tiesiog indas. Daug svarbiau yra atvažiuoti ir pabūti kartu, tempti mažiau tų daiktų ant kapo, labiau koncentruotis į dvasinį artumą.”
