Šis atvejis žinomas Marijampolės ligoninės personalui ir buvo nagrinėtas bei aptartas Vidaus ligų ir Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gydytojų pasitarimuose.
„Visa istorija prasidėjo nuo to, kai mano tėtį paguldė į ligoninę (2018.09.18) konstatavę lėtinį plaučių uždegimą. Savaime suprantamas dalykas, kad plaučių uždegimas gydomas antibiotikais. Kaip žinia, gydant antibiotikais reikia vartoti kartu ir probiotikus, – laišką tęsė velionio dukra ir pasakojo, kad pacientą prižiūrėjusi gydytoja probiotikų ligoninėje nepaskyrė ir nenurodė, kad jų nupirktų artimieji.
– Su plaučių uždegimu tėtis pragulėjo apie vieną savaitę. Plaučių uždegimą kaip ir išgydė, bet kadangi, organizmas buvo nusilpęs po antibiotikų, suaktyvėjo kažkokia žarnyno bakterija, kuri sukėlė stiprų viduriavimą. Dėl stipraus viduriavimo tėtis ligoninėje pragulėjo dar savaitę. Per visą savaitę sustabdyti viduriavimo gydytojai taip ir nepavyko. Ir apie spalio 10 dieną tėtis buvo išrašytas namo su pilnai neišgydytu viduriavimu. Išrašant buvo paskirti vaistai, gydytis namuose.“
Algimanto dukra pasakojo, kad po to tėtis namuose praleido apie dvi savaites. Iš pradžių jautėsi neblogai, atsikeldavo, apeidavo savo nedidelį ūkį, bendraudavo. Bet viduriavimas niekur nedingo. Išrašytus vaistus tvarkingai kiekvieną dieną gerdavo, laiške rašė dukra.
„Sveikata po truputį blogėjo, prasidėjo didesnis viduriavimas, jėgų mažėjo, pradingo apetitas, net iš lovos negalėjo atsikelti nueiti į tualetą, reikėjo kaip mažą vaiką maitinti, nes pats jau nebesugebėjo.
Šeštadienį (spalio 13 d.) dar labiau pablogėjus sveikatai buvo iškviesta greitoji pagalba. Buvo priimtas sprendimas vežti į ligoninę. Atėjus pas budintį gydytoją buvo pasakyta, kad niekas tėčio į ligoninę neguldys, nes nėra priežasties. Gydytojas rėmėsi išrašu iš ligoninės, teigė, kad plaučiai švarūs, kraujo tyrimai geri, be to gydytojas pasakė, kad palatose nėra vietos. Nors mes su broliu teigėme, kad jis viduriuoja ir vakarais pakyla temperatūra, jau nėra ką kalbėti, kad visas buvo išsekęs, – laišką tęsė senolio dukra.
– Gydytojas pasiūlė tik slaugos ligoninę, kurioje, anot jo, atliekami išsamūs tyrimai ir yra pastovi gydytojo priežiūra. Gydytojas mums nepasakė, ar buvo šio vizito metu atlikti kokie nors tyrimai. Į slaugos ligoninę guldyti atsisakėme, nes namuose yra kam prižiūrėti (pavalgydinti ir sauskelnes pakeisti), tad tą pačią dieną tėtį parsivežėme namo. Perrengiant tėtį, pastebėjome rankoje likusį kateterį. Pagal tai spendėme, kad bent jau kraujo tyrimas buvo atliktas, tačiau tėtis vis silpo...“
Po kelių dienų vyro artimieji į namus išsikvietė šeimos gydytoją, nes vyras buvo toks nusilpęs, kad patiems nepavyko jo nugabenti į polikliniką.
„Peržiūrėjusi visus ligoninės ir priimamojo įrašus, gydytoja pastebėjo darytą kraujo tyrimą priimamajame spalio 13 dieną ir nustebo, kodėl tėtis buvo nepaguldytas į ligoninę.
Šeimos gydytoja paaiškino, kad kraujo tyrime matosi stiprus uždegimas ir skubos tvarka buvo iškviesta greitoji pagalba, – pasakojimą tęsė Algimanto dukra.
– Atvykus greitajai, greitosios darbuotoja, pamačiusi tėčio būseną, garsiai pasakė, kad tokia būsena yra gydymo antibiotikais pasekmė. Ir vėl buvo tėtis išvežtas į tą nelemtą priimamąjį, kur niekas nieko nesako ir patiems reikia eiti ieškoti savo artimo žmogaus.
Taip be jokios žinios pralaukėme apie 2,5 val., kol patys nenuėjom ieškoti tėčio. Ši kartą prie mūsų akių buvo šviečiami plaučiai ir buvo paimtas kraujo kraujo tyrimas, buvo pastatyta lašinė. Buvo nuspręsta guldyti į ligoninę, nors palatose ir šį kartą vietos ir nebuvo.“
Sergantis vyras į Vidaus ligų skyrių buvo atvežtas vakarop. Vietų, pasak velionio dukros, vėliau tą patvirtino ir ligoninės atstovai, vietų nebuvo, tad vyras buvo paguldytas koridoriuje.
„Atėjus rytui tėčiui pradėjo labai skaudėti pilvą. Nuėjus paprašyti nuskausminamųjų buvo pasakyta, kad dar nėra priskirtas gydytojas, nors tuo metu buvo vizitavimo laikas ir po palatas vaikščiojo apie 5-6 gydytojus. Skausmams nepraėjus vėl buvo prašoma daryti ką nors, bet vėl pagalbos nesulaukėme.
Galų gale, po gerų 30 min. buvo priskirtas gydytojas ir palata. Bet deja, tėčiui palatos neprireikė, nes merdėti pradėjo dar gulėdamas koridoriuje. Kviečiantis pagalbos, subėgę gydytojai iškart pradėjo daryti širdies masažą ir net buvo panaudotas elektrošokas. Koridoriuje reanimavo ilgai... paskui buvo nuvežtas į reanimaciją. Ilgai netrukus iš reanimacijos gydytojos sužinojome, kad tėčio jau nebeturime.., – apmaudą liejo mirusiojo dukra.
– Gydytoja paaiškino mirties priežastį: organizmas buvo apimtas uždegimo, inkstai nebeatliko savo funkcijų, kraujyje buvo atsiradęs sepsis. Tokia liūdna istorijos pabaiga ir pasibaisėjimas Marijampolės ligoninės ir priimamojo darbu.
Esame visa šeima pasibaisėję šios ligoninės darbu, gydytojų abejingumu senyvo amžiaus žmogui. Mūsų nuomone, jei ne gydytojų abejingumas ir atlaidumas tėtį dar turėtume gyvą. Marijampolės gydytojai tikrai neverti didesnio darbo užmokesčio už tokį savo atliekamą darbą. Kaip jaustis, kai iš gydytojo išgirsti priekaištus apie probiotikų vartojimą: negi mes patys turėjome susiprasti ir duoti probiotikus, kai buvo leidžiami antibiotikai gydant plaučių uždegimu. Šiuo patys turėjome būti gydytojais, nes reikėjo žinoti viską apie gydymą ir duodamus vaistus <...>. Dėl susiklosčiusios situacijos kaltiname tik Marijampolės gydytojus.“
Ligoninė reiškia užuojautą
Šį atvejį išnagrinėjo Marijampolės ligoninės vadovybė ir atsakė į DELFI klausimus. Pirmiausia direktoriaus pavaduotoja medicinos reikalams Lina Dubinskaitė pareiškė užuojautą.
„Reiškiame užuojautą artimiesiems dėl tėčio netekties ir apgailestaujame, kad vyresnio amžiaus pacientas, susirgęs plaučių uždegimu, kartu susirgo ir didelį mirtingumą turinčia žarnyno infekcija, kuri ir buvo jo mirties priežastimi“, – rašė L. Dubinskaitė.
Sirgo keliomis gretutinėmis ligomis
Tekste aprašomas pacientas, kaip teigė direktoriaus pavaduotoja, sirgo keliomis gretutinėmis ligomis.
„Į ligoninę vyras pateko plaučių uždegimo gydymui ir jau tada buvo priskirtas didelei Cl. difficile infekcijos (žarnyno infekcinė liga) išsivystymo rizikai dėl pagrindinės, gretutinių ligų ir amžiaus sąlygoto prastesnio imuniteto, – pasak ligoninės atstovės, diagnozavus ligą, pacientui buvo paskirti vaistai, o sulaukus teigiamo efekto į gydymą, nykstant ligos požymiams ir artimiesiems pageidavus, vyras buvo išleistas tęsti gydymo namuose.
– Įrodymų, patvirtinančių probiotikų naudą šios infekcijos gydymui kol kas nepakanka ir tai nurodoma įvairiuose medicininiuose šaltiniuose. Turime pastebėti, kad kasdieninėje praktikoje matome (ką nurodo ir medicininė literatūra), kad Cl. difficile infekcija linkusi pasikartoti, kas, beje, buvo ir šiuo konkrečiu atveju.
Nagrinėdami medicininius dokumentus, kuriuose yra įrašai apie kreipimąsi į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių spalio 13 d., indikacijų skubiam stacionarizavimui neradome: pagal nusiskundimus, objektyvaus tyrimo aprašymą, atliktų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų rezultatus dehidratacijos požymių tuo metu nebuvo. Pagalbą teikęs Priėmimo ir skubios pagalbos gydytojas rekomendavo tęsti medikamentinį gydymą ambulatoriškai, o negerėjant kreiptis pakartotinai.“
Pacientų pagausėjo dėl neaiškių aplinkybių
Ligoninės atstovės pripažino, kad dėl neaiškių priežasčių padidėjus pacientų srautui antroje šių metų spalio mėnesio pusėje, laisvų vietų ligoninėje nebuvo, tad ponui Algimantui pakartotinai atvykus į ligoninę, jis buvo laikinai paguldytas koridoriuje. „Privatumą suteikėme širmos pagalba. Pacientui gydymą skyrė ir jo būklę sekė budintys gydytojai, buvo ruošiama vieta palatoje, atlaisvinus lovą po vizitacijos (išvykus namo išrašytam pacientui)“, – komentavo Marijampolės ligoninės direktoriaus pavaduotoja medicinai.
L. Dubinskaitė akcentavo, kad pacientų, sergančių žarnyno infekcija, kurių išmatose randamas Cl. difficile toksinas, mirštamumas siekia iki 30 proc.
„Kiekvienas mirties atvejis personalui yra skausmingas. Apgailestaujame, kad negalėjome padėti pareiškėjos tėčiui, – DELFI komentavo ligoninės atstovė ir perdavė, kad su Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus personalu pakartotinai bus aptarta išsamios informacijos apie pacientus teikimo svarba ir galimybė artimiesiems būti šalia paciento apžiūros metu. – Nors tikrai matome, kad ne visada tai galėsime užtikrinti dėl įvairių priežasčių.
Ieškome ir tikimės, kad rasime galimybę visus stacionarizuotus pacientus guldyti į lovas palatose, tačiau neįmanoma daryti įtakos stacionarizuojamų pacientų srautui. Didesnis nei įprastai ligonių skaičius sunkina tiek ligonių gydymosi, tiek personalo darbo sąlygas.“
Šiuo metu ligoninėje atliekami du patikrinimai
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos perdavė, kad nuo 2016 metų atliko 3 patikrinimus (kiekvienais metais po vieną) asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimus pagal pacientų skundus ar valstybinių įstaigų prašymus. Šiuo metu dar yra atliekami du patikrinimai.
Skundų esmė – prašymas ištirti, ar buvo suteiktos kokybiškos, reikalavimus atitinkančios asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tvirtino Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
Patikrinimų metu buvo (yra) vertinama, ar suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiko (atitinka) teisės aktais nustatytus reikalavimus.
Patikrinimų metu buvo nustatyti šie teisės aktų reikalavimų pažeidimai teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas: buvo nepaskirtos reikiamų gydytojų specialistų konsultacijos, kurios turėjo būti paskirto atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę bei anamnezę (ligos istoriją), išleidžiant pacientą ambulatoriniam gydymui buvo netinkamai įvertinti įrašai paciento medicinos dokumentuose (specialistų išvados, atlikto tyrimo rezultatai) ir išduotas medicinos dokumentų išrašas su klaidingais duomenimis ir rekomendacijomis dėl tolimesnio gydymo, pacientas nebuvo informuotas apie tyrimų rezultatus, taip pat buvo nustatyti medicinos dokumentų tvarkymo pažeidimai: suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos neaprašytos medicinos dokumentuose, ne pagal reikalavimus įforminti pacientų sutikimai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, nurodė Akreditavimo tarnyba
Visi asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikę specialistai turi galiojančias medicinos praktikos licencijas.
