Lyderė, vadovavusi CDU pastaruosius 18 metų, užleis postą naujam veikėjui po virtinės nesėkmių per žemių parlamentų rinkimus, bet liks dirbti vyriausybės vadove.
„Ji nebekandidatuos į savo partijos pirmininko postą“, – sakė šaltinis.
Ankstesnę dieną Heseno žemėje vykę regioniniai rinkimai dar kartą pademonstravo reikšmingai susilpnėjusį palaikymą ilgametės lyderės partijai ir jos federalinės koalicijos partneriams socialdemokratams.
Naujienų agentūra DPA šią žinią paskelbė CDU vadovybei susirinkus aptarti šio balsavimo rezultatų.
A. Merkel pirmtakas Gerhardas Schroederis 2004 metais atsistatydino iš Socialdemokratų partijos pirmininko posto, bet liko dirbti kancleriu.
A. Merkel vadovavo CDU nuo 2000 metų, o nuo 2005-ųjų buvo Vokietijos vyriausybės vadovė. Planuojama, kad partijos vadovybė bus atnaujinta per gruodį vyksiantį krikščionių demokratų suvažiavimą.
„Šiandien atėjo laikas pradėti naują skyrių“, – sakė ji žurnalistams CDU būstinėje.
Ji taip pat sakė, kad neketina išrinkti savo įpėdinio vadovauti partijai.
„Sutiksiu su bet kokiu demokratiniu sprendimu, kurį priims mano partija“, – teigė A. Merkel.
Paskutinė kadencija
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė pasitrauksianti iš vyriausybės vadovės posto, kai 2021 metais baigsis jos dabartinė kadencija, pranešė vienas jos partijos šaltinis.
Šį sprendimą lyderė priėmė po virtinės politinių krizių ir nesėkmių per regioninius rinkimus, susilpninusių trapią valdančiąją koaliciją, šaltinis sakė naujienų agentūrai AFP.
Per centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderių pasitarimą A. Merkel sakė, kad dabartinė jos kadencija, pasibaigsianti 2021-aisiais, bus paskutinė. Partijos šaltinis pridūrė, kad ji neturi planų siekti posto Europos Komisijoje, nors tokie gandai sklando Briuselyje.
Sulaukė mažiau palaikymo
Angelos Merkel vadovujama „didžioji koalicija“ patyrė smūgį sekmadienį vykusiuose regioniniuose rinkimuose, o tai didina nuogąstavimus dėl politinio aljanso išgyvenimo.
Rinkimai vyko kanclerei toliau kaunantis už savo politinę ateitį, Vokietijoje augant imigracijos skeptikų skaičiui.
ARD televizijos paskelbtais rinkėjų apklausų duomenimis, A. Merkel Krikščionių socialinė sąjunga (CDU) rinkimuose Hesene surinko 28 proc. balsų, lyginant su 38,3 proc. 2013 metais.
Tuo metu palaikymas koalicijos partneriams socialdemokrams (SPD) krito 11 proc. iki 20 proc. balsų.
Anksčiau šį mėnesį panašų smūgį Bavarijoje patyrė A. Merkel gimininga partija CSU.
Pastaruoju metu vokiečių palaikymas vadinamosioms „žmonių partijoms“ CDU ir SPD, kurios dešimtmečius dominavo Vokietijos politikoje, krito.
Neigiamas nuotaikas dėl imigracijos jau anksčiau išnaudojusi Alternatyva Vokietijai (AfD) dabar turės atstovus visuose 16-oje Vokietijos regioninių parlamentų – rinkimuose Hesene sekmadienį ji surinko 12 proc. balsų.
Ši protesto partija perviliojo dalį CDU ir SPD šalininkų, priešindamasi Vokietijos migracijos politikai ir kritikuodama elito politikus Berlyne.
Kanclerės A. Merkel pozicijos yra susilpnėjusios dėl 2015 metų sprendimo atverti šalies sienas imigrantams.