Ir čia prasideda blogiausia šitų istorijų dalis. Žmonės prarado darbus, visuomenėje susikurtą vardą, galybes laiko, sveikatos, jų šeimos taip pat turėjo išgyventi nuolatinį stresą. Ir vienintelis atpildas – išteisinamasis nuosprendis. Tikėtis valstybės ar jos pareigūnų atsakomybės – jokių galimybių, net atsiprašymo, o šleifas ir randai – visam gyvenimui. Ir tai žmonės, kurie užėmė postus ir buvo žinomi visuomenėje, o kiek tokių, apie kuriuos nieko nežinome?
A. Romanovskis it pavojingiausias nusikaltėlis vedžiotas su antrankiais, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtarė, kad jis papirko tuometį Seimo narį Vitą Matuzą, o šis sulaužė duotą priesaiką, šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Pareigūnai įrodinėjo, kad V. Matuzas už atlygį parengė Akcizų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei Alkoholio kontrolės įstatymų projektus. Už tai jam esą sumokėjo lobisto veiklą vykdantis A. Romanovskis. Jis davė 55 tūkst. litų kyšį. Šie pinigai duoti V. Matuzo kontroliuojamam Labdaros ir paramos fondui.
Teismas leido A. Romanovksį laikyti kalėjime beveik mėnesį – pareigūnai teigė, kad jis gali bėgti nuo teisingumo, daryti naujus nusikaltimus, paveikti liudininkus. A. Romanovskis sako suvokęs, kad jį lankę agentai paprasčiausiai siekė palaužti liudyti prieš save.
„Mane kiekvieną dieną lankydavo pareigūnai, nors jie neturėdavo jokio formalaus pagrindo tai daryti. Aš buvau iš karto pasakęs, kad aš savo teise duoti parodymus nesinaudosiu“, – pasakojo A. Romanovskis.
Po 6 metų tardymų ir teismų maratono A. Romanovskis išteisintas. Tokį pat 7 metų pragarą išgyveno ir šiemet gegužę viisiškai išteisintas Radviliškio meras Antanas Čepononis. Jis ir dar 9 teisiamieji apkaltinti piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu, įtarimai pateikti 2011-jų gruodį. A. Čepononis prisimena, kad STT jo areštui pasirinko dieną po artimiausio žmogaus laidotuvių
„Ką teko man išgyventi, tai ko gero, žodžiais neperduosi. Pasodinti mirus mamai. Palaidojau tik mamą ir kitą dieną jie tai daro. Aš suprantu, kad turėtų būti surinkta medžiaga, už kurią reikia sodinti, ir pritariu, jei aš būčiau padaręs ką nors, mane irgi reikia sodinti. Ir negailėti, bet kada nėra už ką...“, – kalbėjo A. Čepononis.
Spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismas dėl visų inkriminuotų nusikaltimų išteisino buvusį Lietuvos krepšinio federacijos generalinį sekretorių Mindaugą Balčiūną. Istorija susijusi su Lietuvoje vykusiu Europos krepšinio čempionatu. STT surinko duomenų, kurie virto kaltinimais, kad M. Balčiūnas, eidamas krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus pareigas, susitarė su federacijos finansininke ir vykdomąja direktore suklastoti dokumentus apie neva Panevėžio savivaldybei suteiktas paslaugas.
Ikiteisminio tyrimo, kurį vykdė STT Panevėžio agentai, duomenimis, Panevėžio savivaldybės lėšos galėjo būti apgaule užvaldytos krepšinio federacijos naudai ir panaudotos viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai.
Teismo nuosprendis nėra galutinis, prokurorai jį gali skųsti. M. Balčiūnas sako, kad labiausiai į neviltį varė, rodėsi, niekada nesibaigsiantis ikiteisminis tyrimas.
„Buvo didžiulis smūgis, bet visą laiką neabejojau, kad teisybė turi laimėti prieš tą absurdą. Protas turi laimėti. Net bylos perdavimą į teismą aš traktavau kaip laimėjimą“, – sakė teisiamasis M. Balčiūnas.
Pirmasis STT vadovas, o dabar advokatas Juozas Gaudutis tikina, kad STT agentai tik surenka pradinę informaciją, o po to nuo jų mažai kas tepriklauso.
„STT yra žvalgybinė institucija, kuri gauna informaciją, ją patikrina ir praneša prokurorui. Kai prasideda ikiteisminis tyrimas, pačios bylos pabaigoje yra prokuroras, o ne tyrėjas. Jis vykdo prokuroro nurodymus. Ir kaip taisyklė, šie procesai užsitęsia ilgai. Prokuroras pats yra pastatomas kaip įkaitas į kampą, ką daryti jiems su ta byla. Ir tada bylą atiduoda į teismą – kaip bus, taip“, – teigia STT vadovas 1997–1999 m. J. Gaudutis.
Tyrimo, bylinėjimosi girnos smarkiai paveikia žmogų. M. Balčiūnas sako, kad pasikeitė jo pasaulėžiūra, jis prarado viską, ką buvo sukūręs savo darbu.
„Aš buvau iki tol akademinės visuomeninės sferos žmogus, ir ten reputacija yra vienas iš esminių dalykų. Aišku, netekau pareigų universitete, visuomeninėse organizacijose, net tose, kur atstovavau Lietuvai. Tai – krepšinio federacija. Teko pergalvoti, perstrateguoti savo ateitį, ėjau į tas sferas, kur daugiau lemia tavo žinios, verslo gebėjimai. Ten ir likau. Šiai dienai sritis visai kita, kardinaliai pasikeitusi, tačiau aš pats esu akademinės natūros, visą laiką tai buvo prie širdies. Tai ten grįžti, ypač per tuos 6 metus, buvo labai sunku“, – pasakojo M. Balčiūnas.
M. Balčiūnas neabejoja, kad bus išteisintas visiškai ir svarsto reikalauti žalos atlyginimo – vien tik advokatų paslaugos kainavo tūkstančius. Tuo metu, kai Panevėžyje buvo pradėtos minėtosios dvi bylos, STT padaliniui 1997–2012 m. vadovavo dabar jau parlamentaru tapęs Povilas Urbšys. Jis tikina, kad jo pavaldinių veiksmai buvo teisėti.
„Taip, kai aš buvau STT viršininkas, buvo pradėtas tyrimas, bet dabar kaltinti dėl to, kas įvyko, tai tas pats kas kaltinti duonos kepėją už tai, kad jisai suminkė tešlą, bet kiti dėjo į pečių ir kepė. Taip pat žinote, kad ten gali pridegt ir visi dalykai. Aš atsakau už savo dalį: teisėtai buvo surinkti įrodymai, nė vienas teismas nepasakė, kad neteisėtai buvo renkami įrodymai“, – sakė P. Urbšys.
Net jei ir įrodymai buvo renkami teisėtai, nekaltai persekiotas žmogus turi teisę sulaukti atsiprašymo.
„Finale turėtų atsiprašyti tos institucijos vadovai. Nes vadovas neša atsakomybę už savo pavaldinių darbą. Ne eilinis kažkoks tyrėjas, o institucijos vadovas“, – teigė P. Urbšys.
Visiškai išteisintas A. Čepononis grįžo į Radviliškio mero pareigas, atnaujino veiklą konservatorių partijoje. Jis sako nereikalausiąs atlyginti žalos, jos jokiu matu neišmatuosi,
„Tai yra baisu. Tai yra skaudu. Tai yra pažeminimas, bet kaip vyras, kaip tėvas gali išgyventi, bet ką išgyveno šeima – va čia yra svarbiausia. Kada jie turėjo slapstytis, nesirodyti gatvėse, nes jiems buvo tai... Tiesiog jis yra nusikaltėlio tėvo, vyras – žmonos. Nes jis yra kaltinamas, jis yra korumpuotas, nusikaltėlis. Nesiūlau dabar ir niekada nesiūlysiu, kad tai atsitiktų su bet kuo“, – kalbėjo A. Čepononis.
Visiškai išteisintas asmuo gali kreiptis į Lietuvos Teisingumo ministeriją, prašyti atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų. Tačiau pati Teisingumo ministerija aiškina, kad jei „asmuo ir buvo išteisintas, tai dar nereiškia, kad jis gaus žalos atlyginimą tiek ne teismo, tiek teismo tvarka. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad asmens atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Tokios praktikos laikosi ir Aukščiausiais Teismas“.
J. Gaudutis sako, kad ydingas pats nusikaltimų tyrimo procesas, tačiau jį keisti nėra politinės valios.
„Pateiksiu pavyzdį, kurį turėjau. Sulaikė su 200 eurų kyšiu pareigūną, ir vyksta tyrimas metus-du. Tuo metu, kai tik sulaiko, jeigu būtų procesas toks: jį nuveda pas teisėją, prasideda teisme procesas, tai per dvi savaites mes turėtumėm nuosprendį byloje ir būtų efektyvu“, – teigė J. Gaudutis.
Šiandien Lietuvoje geriau netapti įtariamuoju, nes net ir sulaukęs išteisinamojo nuosprendžio, gali būti praradęs daug laiko, lėšų ir sveikatos. Tačiau šių praradimų gali ir neatgauti ir, greičiausiai, net nesulaukti atsiprašymo.