Policija patvirtino, kad Klaipėdos viešbutyje šį savaitgalį iš tiesų įvyko incidentas. DELFI žiniomis, įvykio centre galimai atsidūrė manekenės žūties istorijoje greta įtariamojo Ričardo Piniko linksniuojamas ir su D. Didžiūnaityte paskutines jos gyvenimo dienas leidęs A. Miltenis.
Medikas neaiškiomis aplinkybėmis neva užlipo ant pastato stogo ir paskambino viešbučio administracijai, pas jį teko skubėti policijos pareigūnams. DELFI šaltinių teigimu, A. Milteniui prireikė medikų pagalbos, todėl jis galimai buvo išgabentas į vieną iš gydymosi įstaigų.
Aiškinantis aplinkybes, šis įvykis tapo panašus į detektyvą, mat tiek į įvykį reagavusi policija, tiek viešbučio atstovas DELFI pateikė gana skirtingas įvykių versijas.
Susisiekus su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstove spaudai, vyr. specialistė Andromeda Grauslienė patvirtino, kad minėtame viešbutyje buvo užfiksuotas įvykis, kurio metu pagalbos šaukėsi 30-ies metų vyras.
„Anot budėtojų, 3 val. 56 min. sulaukta skambučio iš pranešėjo, kuris teigė, kad yra ant pastato stogo ir negali nulipti. Vėliau, atvykus tarnyboms, 1988 metais gimęs vyras buvo rastas ant parkavimo aikštelės stogo. Jis teigė, kad buvo bičiulių kambaryje, kurio numerio neprisiminė, ir tvirtino, jog nušokti nenorėjo, tiesiog užsitrenkė (durys), todėl jis išsikvietė tarnybas“, – DELFI aiškino ji.
Nors vyro tapatybės atstovė neatskleidė, jos minima gimimo data vis tik sutampa su A. Miltenio.
Pasiteiravus, ar po įvykio, kurio metu buvo iškviesta policija, incidento veikėjas buvo paleistas ir toliau nuėjo pas draugus, o gal buvo išvežtas su pareigūnais ar medikų automobiliu, A. Grauslienė teigė to nežinanti: „Tokios informacijos neturiu“, – sakė atstovė spaudai.
Kaip teigė policijos atstovė, į įvykį skubėję pareigūnai vyrui nustatė vidutinį girtumo laipsnį. „Jam nustatyta 1,77 promilės“, – teigė ji. Pasiteiravus, ar tikrinant asmens blaivumą buvo atliktas ir narkotikų testas, vyr. specialistė patikino, kad įtarimų dėl galimo narkotikų vartojimo vyras nesukėlė, todėl toks testas atliktas nebuvo.
Pasak Klaipėdos viešbučio „Amberton“ generalinio direktoriaus Tado Matjošaičio, mįslingas įvykis nutiko ne minėtame viešbutyje, o gretimame name. Tiesa, abu šie pastatai turi bendrą teritoriją.
„Mūsų viešbutyje joks įvykis šį savaitgalį neįvyko, sumaišėte. Viskas vyko šalia viešbučio esančiame gyvenamajame name“, – DELFI teigė jis.
„Žinau, kas ten nutiko, galiu trumpai papasakoti. Kaip man pasakojo kolektyvas, policija gavo iškvietimą, kad kažkas nori nušokti nuo 20 aukšto. Atvažiavę pareigūnai ten nieko nerado, todėl išvažiavo. Netrukus ir vėl buvo gautas skambutis. Policija jį rado ant to gyvenamojo namo stogelio. Jis tikrai nebuvo mūsų viešbučio klientas. Žinoma, bijau pameluoti, gal jis ir lankėsi pas bičiulius, bet tikrai pas mus negyveno. Tiesa, taip pat nežinau, kas ten per bičiuliai galėtų būti. Kaip ir minėjau, veiksmas vyko ne viešbučio pastate“, – kartojo T. Matjošaitis.
Generalinis direktorius paaiškino, kad tuo pačiu adresu galima rasti kelis skirtingus pastatus, kurie yra sujungti.
Pasiteiravus, ar žmogus nuo kito šalia esančio pastato gali atsidurti ant viešbučio stogo, T. Matjošaitis to neneigė.
„Galima. Ten bendra teritorija. Labai norint, galima ten užlipti. Šitie du pastatai turi bendrą stogelį. Nepaisant to, pas mus visi įėjimai buvo užrakinti, todėl pro mus ant to stogo jis tikrai negalėjo patekti, nebent per tą gyvenamojo namo laiptinę, kuomet jis užlipo ant to stogelio. Kiek man yra žinoma, tas vyras buvo neblaivus“, – DELFI dėstė pašnekovas.
„Pas mus viešbutyje tokių ar panašių incidentų tikrai nebuvo. Kiek žinau, kai policija pirmą kartą atvažiavo, jie lipo ne ant viešbučio, o būtent ant to gyvenamojo namo stogo. O paskui, kaip suprantu, jie atvyko ir vėl prie to gyvenamojo namo, bet išgirdus jį šūkaujant, jie rado jį ant to bendro stogelio. Jis dar buvo labai piktas, kad policija greičiau neatvažiavo“, – pasakojo T. Matjošaitis.
Anot viešbučio generalinio direktoriaus, po plačiai visuomenėje aptarinėjamų tragiškų įvykių, viešbučio darbuotojams buvo sugriežtinti reikalavimai dėl saugumo.
„Mes ir patys apieškojome savo teritoriją, nes naktį gavau skambutį. Patikrinome visus tarnybinius išėjimus, tačiau visur viskas buvo užrakinta. Po tų visų nelaimingų įvykių dabar pas mus yra viskas griežtai tikrinama, saugoma, rakinama. Į viską žiūrime labai rimtai. Šįkart viskas vyko ne pas mus, gal policija sumaišė ir tas vyras linksminosi būtent tame gyvenamajame name? Nei darbuotojai man ką nors pasakojo, nei ką. Ramus buvo savaitgalis be jokių nukrypimų, neskaitant šio įvykio“, – teigė jis.
Pasiteiravus, ar minimas neblaivus vyras, kurį nuo stogo teko gelbėti policijos pareigūnams yra A. Miltenis, T. Matjošaitis nuo plačių komentarų susilaikė.
„Aš tikrai negaliu pasakyti, kas ten buvo. Aš to asmens paso nežiūrėjau“, – teigė jis.
Dar kartą pakartojus klausimą, generalinis direktorius atsakė kiek išsamiau.
„Nenorėčiau apie tai kalbėti. Manau, kad ir be manęs išsiaiškinsite, kas ten per žmogus buvo. Nenorėčiau ta tema išsiplėsti, nes savo akimis nemačiau. O kalbų visada būna visokių, todėl nesinori teigti, kai pats tikrai nežinau“, – kalbėjo T. Matjošaitis.
Pasiteiravus, ar minėtas asmuo po įvykio buvo paleistas, o gal jį išvežė tarnybos, pašnekovas tikslių faktų nežinojo.
„Tiksliai nepasakysiu. Aš tą vakarą įvykyje nebuvau, tačiau teko girdėti, kad jį išsivežė. Tiesa, negaliu sakyti to kaip fakto, tiesiog taip girdėjau“, – DELFI kalbėjo jis.
Susisiekta ir su minėto viešbučio administracija, tačiau į DELFI skambutį atsiliepusi moteris nuo plačių komentarų susilaikė ir patikino, kad minėtas asmuo nebuvo viešbučio klientas.
DELFI bandė susisiekti ir su A. Milteniu, tačiau nesėkmingai – jo telefonas išjungtas.
DELFI primena, kad tragiška nelaimė įvyko 2017-ųjų lapkričio 20-ąją, kuomet šalia „Amberton Klaipėda“ viešbučio buvo rastas modelio D. Didžiūnaitytės kūnas. Manekenė iškrito iš bendro naudojimo balkono, esančio 14-ame aukšte.
Lemtingąjį tragedijos vakarą ji leido su prodiuseriu R. Piniku, kuris tapo pagrindiniu šios nelaimės liudininku ir įtariamuoju. Istorijoje minimas ir dar vienas vyras – medikas Aivaras Miltenis, kuris neva turėjo pagelbėti merginai, tačiau jis taip pat tapo įvykio liudininku.
Naujausiomis DELFI žiniomis, iš viešbučio balkono iškritusios merginos kūne buvo rastas A. Miltenio DNR, rodantis, kad medikas lytiškai santykiavo su manekene. Nustačius, kad merginos kūne taip pat buvo rasta narkotinių medžiagų, tarp kurių būta ir prievartavimo narkotiku vadinamo „oksiko“, ant tragedijos liudininku tapusio Miltenio krito šešėlis, jog jis manekenę galėjo apsvaiginti ir ja pasinaudoti.
Merginos žūtis iki šiol yra didžiulė mįslė. Kaip DELFI teigė Klaipėdos prokuratūra, šią bylą sudaro jau 11 tomų ir šis skaičius su laiku tik didės.
Kas žinoma apie byloje minimą A. Miltenį?
Beveik prieš metus tragiškai žuvusios manekenės D. Didžiūnaitytės istorijoje kol kas vieninteliu įtariamuoju laikomas prodiuseris R. Pinikas. Nepaisant to, lemtingąjį vakarą, kaip yra žinoma, su manekene laiką leido ir medikas A. Miltenis, apie kurį kol kas žinoma labai mažai. Nepaisant to, naujausiomis DELFI žiniomis, iš 14-ojo viešbučio aukšto iškritusios merginos kūne buvo rastas A. Miltenio DNR, rodantis, kad medikas lytiškai santykiavo su manekene. Nustačius, kad merginos kūne taip pat buvo rasta narkotinių medžiagų, tarp kurių būta ir prievartavimo narkotiku vadinamo „oksiko“, ant tragedijos liudininku tapusio Miltenio krito šešėlis, jog jis manekenę galėjo apsvaiginti ir ja pasinaudoti.
DELFI susisiekus su D. Didžiūnaitytės artimųjų advokatu Gintaru Černiausku ir paklausus, ar jam yra žinoma, kad manekenės kūne buvo rastas A. Miltenio DNR, pašnekovas tokios informacijos patvirtinti negalėjo, nes tai – bylos duomenys. „Nenorėčiau komentuoti to, kas yra byloje, nes galiu pakenkti ikiteisminiam tyrimui“, – teigė jis.
Nepaisant to, DELFI žiniomis, po mirties atliktos ekspertizės išvadoje teigiama, kad merginos kūne buvo rasta A. Miltenio DNR.
Į viešbutį chirurgas atvyko pakviestas R. Piniko. Prodiuseriui išėjus, viešbučio kambaryje liko tik medikas ir manekenė. Tiesa, nėra aišku, ar buvę lytiniai santykiai vyko abipusiu sutikimu, ar prievarta.
Advokatas negaili kritikos Lietuvos teisėsaugai. „Žinome, kad buvo jauna mergina. Šalia jos buvo vyrai ir narkotikai. Jeigu yra narkotikai, vadinasi yra ir narkotikų prekeiviai. O viskas galiausiai baigiasi mirtinu įvykiu. Ko dar reikia? Reikia tik tirti, dirbti ir tempti bylą į teismą“, – kalbėjo pašnekovas.
„Paskutinėmis gyvenimo akimirkomis su Dovile buvę žmonės yra cinikai, bejausmiai, beširdžiai ir be galo pavojingi visuomenei“, – DELFI pridūrė advokatas.
Paskutiniame DELFI interviu įtariamasis R. Pinikas vengė klausimų, susijusių su A. Milteniu, tačiau šįkart sutiko trumpai atsakyti, kokiu tikslu, anot jo, medikas apskritai atsidūrė viešbutyje.
„Aivaras atvyko į viešbutį, kur tuo metu buvo mano namai, kaip mano svečias. Aš pasitikėjau žmogumi, nes jis – medikas, dirbo Klaipėdos raudonojo kryžiaus ligoninės (Respublikinė Klaipėdos ligoninė – DELFI) chirurgijos skyriuje. Aš tą dieną dirbau, jie kartu ėjo į kavinę, bendravo su kitais žmonėmis. Tą dieną buvome aptarę su Dovile, kad ji turi išvykti, todėl tuo pačiu paprašiau Aivaro, kaip mediko, pastatyti lašelinę. Vakare buvo užsakytas taksi, kuris turėjo nuvežti Dovilę į Vilnių. Pareigūnams pateikti taksi vairuotojo kontaktai, jis sutinka bendradarbiauti su pareigūnais, siekiant ištirti visas šio įvykio aplinkybes“, – sakė R. Pinikas.
DELFI primena, kad lemtingąją 2017 metų lapkričio 20 dieną viešbučio kambaryje kartu su D. Didžiūnaityte buvo ne tik prodiuseris R. Pinikas, bet ir medikas A. Miltenis, kuris buvo pakviestas neva išblaivinti merginą, tačiau, ko gero, jo tikslas buvo kiek kitoks.
Žuvusios manekenės artimieji ne kartą interviu metu minėjo A. Miltenio pavardę, kaip galimai prisidėjus prie merginos apsvaiginimo ir ja pasinaudojus.
Dovilės dėdė Arūnas Pakulevičius pabrėžė, kad abu istorijos liudininkai kaltę dėl atsineštų narkotikų, už kuriuos gali grėsti kaltinimai narkotikų platinimu, bandė permesti vienas kitam.
„Mes nežinome, kas vyko tame kambaryje, tačiau žinome, kad jis (A. Miltenis – DELFI) atnešė pinigus. Greičiausiai šie pinigai buvo už tai, kad jis galėtų pasinaudoti Dovile. Jis tiesiog susimokėjo Pinikui už tai, kad jis galėtų pasinaudoti ja. Ar jis buvo vienintelis? Mes to nežinome, nes viso to laiko, kurį Dovilė buvo ten, niekas netiria. Neva nėra jokių teisinių priežasčių“, – laidoje „Prieš srovę“ kalbėjo aukos giminaitis.
Atlikta DNR ekspertizė patvirtino speliones, kad prieš pat mirtį su modeliu buvo intymiai santykiaujama. Tiesa, ar tai vyko merginos noru, ar prievarta – nėra aišku.
Artimieji taip pat buvo užsiminę ir apie staiga po modelio žūties tvarkytą viešbučio kambarį – neva buvo bandoma slėpti įvykio įkalčius, anot merginos šeimos, A. Miltenis suskubo nešti patalynę, kurios pareigūnai nė nesiruošė ieškoti, kaip ir kitų galimų įvykio įkalčių.
Šios smulkmenos, anot D. Didžiūnaitytės šeimos advokato, nedomina ir bylos prokuroro.
„Teisėje smulkmenos yra labai reikšmingos. Kiekviena detalė. Kodėl buvo sutvarkytas viešbučio kambarys? Kam reikėjo tvarkyti, valyti, plauti jį, išnešti patalynę? Kam? Kodėl tokios detalės nebuvo iš karto nustatomos. Kodėl nebuvo ieškoma daiktų, kurie galėtų atskleisti daugiau?“ – laidoje „Prieš srovę“ klausė G. Černiauskas.
Manekenės šeima taip pat teigė, kad iš jau mirusios Dovilės rankų bandyta paimti jos telefoną, tačiau kūną pastebėjęs liudininkas, kuris iškvietė medicinos pagalbą ir policiją, to padaryti neleido.
„Viešbučio patalynę pasiėmė ir išsinešė išplauti. Na, tvarkingi žmonės. Juk niekas neima iš viešbučio patalynės ir vėl jos negrąžina. Juk taip nebūna. Kitas klausimas, kodėl Pinikas norėjo pasiimti Dovilės telefoną? Jis nuėjo prie jos kūno, norėjo paimti iš jos rankų telefoną. Gerai, kad atsirado žmogus, kuris matė visa tai ir neleido jam to padaryti. Jis būtų ir telefoną pasiėmęs“, – TV3 laidoje atviravo modelio dėdė.
Chirurgo A. Miltenio karjera tęsiasi iki šiol
Pats Aivaras su žiniasklaida bendrauti atsisako. Dvi dienas iš eilės medikas ignoravo DELFI skambučius, vėliau jo telefonas buvo išjungtas. Galiausiai dar po kelių mėginimų susisiekti, Aivaras perskambino pats ir pirmiausiai pasiteiravo, kas jam skambino. Prisistačius DELFI žurnaliste, jis suskubo atsisveikinti tardamas „viso gero“ ir skubiai padėjo ragelį.
Susisiekus su Respublikine Klaipėdos ligonine, kurią R. Pinikas minėjo, kaip A. Miltenio darbovietę, paaiškėjo, kad medikas šioje įstaigoje oficialiai nedirbo, tačiau buvo vienas iš rezidentų, atlikusių ten praktiką.
„Jis pas mus nedirbo, jis buvo rezidentūroje, atvyko pas mus atlikti praktiką. Tiesą sakant, jo nelabai ir prisimenu. Žinau, kad mokėsi chirurgijos ir buvo chirurgijos skyriuje. Tokių rezidentų vienu metu būna ir po 20, ir po 30 – visų neatsiminsi. Rezidentams yra sudaromas grafikas, kokius ciklus jie turi praeiti – jie atvažiuoja, dairosi, klausia, dalyvauja procese. Tačiau jį pažinti labiau turėjo praktikos vadovas universitete, nes mes nerengiame jiems jokių egzaminų ar atsiskaitymų, todėl mažai tenka su jais ir susiduri“, – DELFI pasakojo direktoriaus pavaduotojas Zigmas Juzumas.
Iš Klaipėdos kilęs chirurgas A. Miltenis tapo vienu iš jaunų specialistų, kurių rezidentūros studijas finansavo Kretingos rajono savivaldybė. Kaip skelbė kretinga.lt, baigęs rezidentūros studijas būsimas gydytojas Kretingos ligoninėje pagal sutartį įsipareigojo mokytis ir dirbti penkerius metus. Buvo rašoma, kad oficialiai šioje ligoninėje A. Miltenis turėjo pradėti dirbti nuo 2018 metų rugpjūčio.
DELFI paskambinus į šią ligoninę, paaiškėjo, kad A. Miltenis joje dirba iki šiol. „Pagal sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo programą baigęs chirurgijos rezidentūros studijas pradėjo dirbti nuo š. m. rugpjūčio mėnesio“, – patvirtino Kretingos ligoninės vyr. gydytoja Ilona Volskienė.
Pasiteiravus, ar ligoninė žino šiuo metu plačiai aptarinėjamą istoriją, kurioje neretai minima ir mediko A. Miltenio pavardė, gydytoja nedaugžodžiavo: „Apie įvykį esame susipažinę tiek, kiek yra informacijos viešojoje erdvėje. Daugiau detalių, įskaitant ir informaciją apie ikiteisminio tyrimo proceso dalyvius, nežinome“.
I. Volskienė tikino, kad dėl šio chirurgo darbo nesiskundžia nė vienas kolega ar pacientas. Nepaisant to, DELFI buvo pasiekusi informacija, kad A. Miltenis galimai teikė „išblaivinimo paslaugas“ ir pats ne kartą darbo vietoje neva buvo pasirodęs neblaivus. Kretingos ligoninės vyr. gydytoja teigė, kad tokia informacija tėra gandai.
„Tokios informacijos neturime. Gydytojai chirurgai, tame tarpe ir gydytojas A. Miltenis, ligoninėje paciento išblaivinimo paslaugų neteikia. Ligoninėje, kaip ir bet kurioje kitoje darbovietėje, galioja griežta tvarka. Nei vieno darbuotojo, vykdančio teisės pažeidimus, įskaitant ir darbo pareigų neatlikimo, o tuo labiau neblaivaus pasirodymas darbo vietoje, elgesys netoleruojamas ir vertinamas teisės aktų nustatyta tvarka“, – DELFI kalbėjo pašnekovė.
Pasiteiravus, ar ligoninė imtųsi kokių nors veiksmų, jeigu A. Miltenis jau minėtoje byloje taptų įtariamuoju, vyr. gydytoja sako neskubinanti įvykių.
„Negalime svarstyti ir spręsti „kas bus, jeigu bus“. Darbuotojų nušalinimo ar atleidimo tvarką reglamentuoja Darbo kodeksas. Pareikšti darbuotojui įtarimai dar nesudaro pagrindo darbuotoją nušalinti ar atleisti iš darbo. Jei bus gautas teismo ar kitos kompetentingos institucijos reikalavimas nušalinti gydytoją nuo darbo, be jokių išlygų tai bus vykdoma“, – tikino ji.
Anot medikės, dabartinė situacija nėra maloni, tačiau negalima teigti, kad A. Miltenis šiuo metu pasižymi neigiamu įvaizdžiu visuomenėje. Juo labiau, kai pacientai turi galimybę rinktis sau patinkantį specialistą.
„Pagal tai, ką žinome iš viešųjų šaltinių, dar negalime vertinti gydytojo įvaizdžio. Suprantama, kad vien panašaus pobūdžio informacija yra nemaloni. Tačiau ligoninė, priimdama sprendimus, visų pirma, vadovaujasi teisės aktais, o pacientai turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros specialistą, kurių ligoninėje yra ne vienas“, – teigė Kretingos ligoninės darbuotoja.
A. Miltenis šiuo metu taip pat dirba ir Kelmės ligoninėje, tačiau yra pasiėmęs atostogų. Susisiekus su ligoninės vadovybe, DELFI buvo pareikšta, kad informacija, kada A. Miltenis buvo įdarbintas ir kada vėl grįš į darbą nebus teikiama be asmens sutikimo.
„Taip, jis pas mus dirba, tačiau jis darbuojasi labai nedideliu krūviu, o visą šį mėnesį jis yra pasiėmęs kasmetinių atostogų. Jo darbe šiuo metu nėra. Jis pas mus atvyksta budėti vos kelis kartus per mėnesį – jis yra budintis chirurgas“, – aiškino ligoninės atstovė.
Moteris pridūrė, kad A. Miltenis atostogų metu turi teisę pateikti prašymą išeiti iš darbo ir visai nebegrįžti į Kelmės ligoninę. Pasiteiravus, ar ligoninės personalui teko girdėti, kokioje istorijoje yra minima A. Miltenio pavardė, buvo patvirtinta: „Taip, mes tą girdėjome“.
Paklausus, ar būtų galima sužinoti, koks A. Miltenis yra kaip specialistas, kolega, ligoninės atstovė šiek tiek sutriko.
„Telefonu tokių klausimų žurnalistei neatsakinėsiu. Pacientų nusiskundimų nesame gavę – tą galiu pasakyti oficialiai. Darbas yra atliekamas daktaro licencijos normose. Daugiau nieko negaliu informuoti“, – teigė ji.
Kaip tikino Kelmės ligoninės atstovė, įstaiga nemato priežasties, kodėl jie turėtų nepriimti iš atostogų grįžtančio A. Miltenio darbuotis toliau.
„Šis daktaras darbo metu pas mus jokios nusikalstomos veikos nėra vykdęs, prokuroro įtarimų jam irgi nėra pareikšta, todėl šiuo metu mes neturime jokio pagrindo šio daktaro nepriimti. Kaltinimų galima sugalvoti kiekvienam, bet kol niekas neįrodyta, nebus imamasi jokių sprendimų. Chirurgo darbas mūsų ligoninėje buvo atliekamas taip, kaip priklauso“, – tikino pašnekovė.
Mediko licencija dėl neigiamo įvaizdžio visuomenėje nėra atimama ar stabdoma
Didelio susidomėjimo susilaukusioje modelio žūties istorijoje galimiems pacientams iškilo klausimas – ar tokioje istorijoje minimas medikas turėtų ir toliau aktyviai gydyti žmones?
Pincetas.lt pateikiamoje A. Miltenio anketoje galima pastebėti, kad nuo 2017 metų iki dabar mediko reitingas yra žymiai kritęs. Atsiliepimų grafoje galima pastebėti ir ne vieną komentarą su klausimu „Kodėl šiam žmogui neatimta licencija?“.
Tiesa, kaip DELFI tikino Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VASPVT), neigiamas įvaizdis visuomenėje nėra laikomas realiu pagrindu stabdyti ar atimti mediko licenciją.
„Akreditavimo tarnybai, kaip asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimą ir licencijų sąlygų laikymosi priežiūrą vykdančiai institucijai, tenka priimti sprendimus sustabdyti ar panaikinti atitinkamos praktikos licencijų galiojimą. Sprendimai stabdyti ar naikinti licencijos galiojimą nėra priimami dėl neigiamo įvaizdžio visuomenėje. Licencijos galiojimas stabdomas, atnaujinamas ar naikinamas tik Medicinos praktikos įstatymu numatytais pagrindais ir tik Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėse numatyta tvarka“, – skelbė direktorė Nora Ribokienė.
Kas gali atimti ar apriboti mediko licenciją?
„Licencijos galiojimą, vadovaudamasi Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, panaikina licencijas išduodanti institucija savo iniciatyva arba kai dėl to kreipiasi Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai ar jų įgaliotų institucijų vadovai, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, gydytojų profesinės organizacijos, pacientų teises ginančios organizacijos“, – pasakojo ji.
Pasiteiravus, kokiais atvejais gali būti stabdoma ar atimama mediko licencija, N. Ribokienė įvardija, kad tam turi būti realus pagrindas.
„Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai nurodyti Medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnyje, vieni iš jų yra, kai gydytojui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu uždrausta verstis medicinos praktika arba kai yra nustatoma, kad gydytojas grubiai pažeidė paciento teises: šiurkščiai ir žeminančiai elgėsi su pacientu; pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų; seksualiai priekabiavo prie paciento; atliko prieš pacientą veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo požymių, ir gydytojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritaikyta atsakomybė; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų teikė pacientui medicinos praktikos paslaugas; nustatyta kitų panašaus pobūdžio pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos paciento teisės.
Tačiau retai kada šių sprendimų priežastis buvo asmens sveikatos priežiūros specialisto padaryta grubi praktikos klaida arba per kalendorinius metus padarytos dvi ar daugiau praktikos klaidų, sukėlusių ar galėjusių sukelti paciento sveikatos pablogėjimą ar net grėsmę jo gyvybei. Tokių atvejų iki šiol yra pasitaikę vos vienas kitas“, – tikino tarnybos direktorė.
Prokuratūra: jis – liudytojas, jokie įtarimai jam nepareikšti
Kaip DELFI teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė-Pukenė, A. Miltenui kol kas nėra pareikšti jokie įtarimai.
„Jis byloje yra liudytojas ir jokie įtarimai jam nėra pareikšti. Šiandien tokia situacija, o kokia bus rytoj, poryt ar baigiantis ikiteisminiam tyrimui – sunku pasakyti. Laukia dar be galo daug ekspertizių ir jų išvadų. Įmanoma, kad nuo jų rezultatų situacija gali keistis, tačiau šiandien yra taip“, – sakė ji.
Generalinė prokuratūra: atliekamos 24 ekspertizės, surinkta 11 tomų medžiagos
Ikiteisminis tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti, kaip ir kodėl pernai rudenį Klaipėdoje žuvo iš viešbučio lango iškritusi jauna mergina, atliekamas intensyviai, dėmesingai tikrinant visas, net mažai tikėtinas, šio tragiško įvykio versijas.
Tuo įsitikino Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, kuriems prieš keletą savaičių buvo pavesta išsamiai patikrinti visą Klaipėdos apygardos prokurorų bei policijos tyrėjų surinktą medžiagą, rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.
Įvertinę ne tik bylos tomuose jau užfiksuotus duomenis, bet ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro pasirinktą taktiką, tyrimo kryptis, planuojamus atlikti veiksmus, įvairiapuses užduotis tyrėjams bei kitus duomenis, Generalinės prokuratūros prokurorai konstatavo, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo abejoti tyrimo eiga.
Jie taip pat pabrėžė, kad asmenys, kurių komentarai pastaruoju metu pasirodo atskirose žiniasklaidos priemonėse, viešai atskleidžia itin privačius kitų asmenų duomenis, neatsakingai teikia nepatikrintą arba visiškai klaidingą informaciją.
Nepaisant tokiu būdu kuriamo visuomenės spaudimo, prokuratūra bei tyrėjai viešai gali skelbti tik gana sausą statistiką.
Viena iš priežasčių, sulaikanti institucijas nuo atsako į viešus kaltinimus neveiklumu, abejingumu, menamu duomenų slėpimu ir kitus, yra ta, kad šis ikiteisminis tyrimas tebevyksta ir bet koks išsamesnis jo eigos komentavimas gali labai lengvai sunaikinti iki dabar atlikto didžiulio darbo rezultatus ir net nebeleisti atskleisti tikrųjų įvykio aplinkybių bei jame dalyvavusių asmenų vaidmens.
Kita priežastis, kuri šiuo atveju dar labiau suvaržo galimybę pareigūnams detaliai komentuoti tyrimą, yra ta, kad norint argumentuotai pateikti prokurorų bei tyrėjų poziciją, paneigi viešai metamus jiems nepagrįstus kaltinimus, neišvengiamai tektų atskleisti labai daug žuvusios merginos bei kitų asmenų privataus gyvenimo aplinkybių, o tai neleistina vadovaujantis ir etikos principais, ir įstatymo reikalavimais.
Siekdami apsaugoti teisėtus proceso dalyvių interesus, nepakenkti tyrimo sėkmei ir atsiliepdami į visuomenės reiškiamą susirūpinimą šio rezonansinio tyrimo eiga, pateikiame keletą pagrindinių faktų.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas prieš 10 mėnesių. Įvertinus tai, kiek proceso veiksmų per šį laiką atlikta, kiek parengta dokumentų, gauta duomenų – tyrimo eiga vertintina kaip labai intensyvi.
Šiuo metu yra sukaupta 11 tomų arba apie 2200 įvairių dokumentų, kuriuose užfiksuoti reikšmingi tyrimui duomenys.
Tyrimo metu prokuratūra kreipėsi dėl 24 specialistų išvadų arba, kalbant paprastai – dėl 24 ekspertizių atlikimo. Dalis rezultatų jau yra gauti, dalis – dar tik laukiami. Nuo jų priklauso ir tolimesni pareigūnų sprendimai šiame tyrime.
Deja, bet yra tam tikrų rezultatų, kurių dėl ekspertizės ypatumų ir sudėtingumo, tenka laukti ne vieną mėnesį.
Su tarptautinės teisinės pagalbos prašymais prokuratūra kreipėsi į dvi užsienio valstybes. Šiuo metu išsamiau komentuoti šių prašymų nėra galimybės.
Viešai paskelbti teiginiai apie neva nustatytus 6 asmenų DNR ant aukos kūno yra visiškai nepagrįsti, melagingi ir formuojantys klaidingą nuomonę. Pateikti viešai duomenis apie tai, koks yra tikrasis šio tyrimo rezultatas, nėra galimybės.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras yra patenkinęs visus nukentėjusiems asmenims atstovaujančio gynėjo prašymus leisti susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamajam skiriama tokia kardomoji priemonė (arba kelios), kuri užtikrina jo dalyvavimą procese. Tai gali būti užstatas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei kt.
Jei to pakanka, kreiptis į teismą dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, skyrimo nėra jokio įstatyme numatyto pagrindo.
Laisvės atėmimas suimant nėra bausmės forma, bet kraštutinė priemonė siekiant užtikrinanti, kad asmuo nepasislėps nuo tyrimo ir / ar neįvykdys naujų nusikalstamų veikų.
| Pagalbos telefonai: | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64. |
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
