Prieš 3 metus pradėjusi įgyvendinti Norvegijos finansuojamą programą, Moksleivių sąjunga, maždaug po pusmečio nustojo tą daryti. Projektas turėjo būti apie žmogaus teises ir demokratijos principus. Jį prižiūrinčio Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovų teigimu, taip ir susidarė skola, siekianti 45 tūkst. eurų. Ją norima susigrąžinti.
„Dabar mes svarstom galimybę toliau pereiti prie to normalaus civilinio proceso ir tuo pagrindu svarstom teisinių veiksmų rezultatyvumą, ar mes turime šansą kažkokį atsiimti tą įsiskolinimą, ar tiesiog po teisminio proceso organizacija turės bankrutuoti“, – sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėjas finansų ir valdymo klausimais Tomas Kubilius.
„Pinigai nebuvo švaistomi, jie buvo išleisti pagal paskirtį, tiesiog buvo netinkamai atsiskaityta, ir šiuo metu kartu su tais projekto administratoriais ir operatoriais yra deramasi, kaip reikėtų išspręsti situaciją. Tai yra jaunų žmonių organizacija, ne visi turi tokias kompetencijas ir aukštuosius išsilavinimus šioje srityje, tai tiesiog yra deramasi ne kiek teisiniu keliu, kiek galbūt derybų ir normalaus kalbėjimosi ir susitarimo“, – pasakojo Moksleivių sąjungos prezidentė Raminta Matulytė.
Moksleivių sąjungos prezidentė sako, kad skolos – buvusių organizacijos vadovų palikimas. Projekto vykdymo pradžioje organizacijos prezidentu buvo Antanas Mikalauskas, vėliau pradėtus darbus perėmė Akvilė Burneikaitė.
Pasak jos, organizacija negalėjo tinkamai pateikti ataskaitų ir iki galo įgyvendinti projekto, nes esą netikėtai sužinojo apie ankstesnę organizacijos skolą Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai. Dėl to jų sąskaitos buvo įšaldytos.
„Tas laikotarpis, kai sąskaitos buvo įšaldytos – mes patys buvom labai didelėje nežinioje, todėl buvo sunku kažką komentuoti ar pateikti kažkokią informaciją. Dėl to patiems buvo labai netikėta, nes išlindo iš niekur ir nebuvo perduota informacija. Dėl tos priežasties užsivėlino ataskaitų pateikimas, tada bandėme analizuoti, kokia tai yra situacija, ar mes galime toliau tęsti, nes pasirašydami toliau sutartį dar ankstesnio prezidento kadencijoje, mes turėjome pateikti visas 3 metu finansines ataskaitas ir pateikti informaciją, kad neturime įsiskolinimų ir galėsime įgyvendinti tą projektą“, – kalbėjo buvusi Moksleivių sąjungos prezidentė Akvilė Burneikaitė.
Pasikeitus organizacijos prezidentei, skola Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai buvo grąžinta.
Pasak dabartinės Moksleivių sąjungos prezidentės, organizacija siekia kompromisinio varianto, kaip būtų galima grąžinti ir Norvegijos projekto skolą. Biudžetą sąjunga pildo iš projektinių lėšų, rėmėjų ar nario mokesčių.