Rytų sala – atokus žvyro ir smėlio lopinėlis, susiformavęs virš koralinio rifo – buvo nušluotas po žiaurios akistatos su Valakos uraganu (smarkios audros, spalį keliavusios per Havajus).
Mokslininkai patvirtino, kad 11 akrų (apie 4 ha) užėmusios salos nebeliko: tiesa paaiškėjo palyginus palydovines nuotraukas prieš ir po uragano.
„Susikeikiau. Tą akimirką, kai pamačiau, kad jos nebėra, susikeikiau“, – sako Havajų universiteto Žemės mokslų profesorius Chipas Fletcheris.
Ch. Fletcheris kartu su kolegomis, pasitelkę dronais filmuotą medžiagą, tyrinėjo Rytų salą, analizavo smėlio ir koralų mėginius. Ekspertai vylėsi nustatyti tikslų jos amžių ir daugiau sužinoti apie klimato kaitos ateities perspektyvas.
„Greičiausiai sala buvo nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių metų amžiaus. Mes ten paskutinį kartą lankėmės liepą. Tai, kad jos nebeliko, mums didžiulis nuostolis“, – sako Ch. Fletcheris.
„Norėjome toliau moksliniais tikslais stebėti salą, todėl labai nusivylėme, kad jos nebeliko. Kita vertus, sužinojome, kad tokioms saloms kyla žymiai daugiau rizikų, nei manyta iki tol. Tikėjausi, kad sala niekur nedings dar dešimtmetį ar ilgiau, tačiau ją pervertinome. Jos nebėra“, – pasakoja mokslininkas.
Rytų sala, kurios ilgis buvo maždaug 800 metrai, o plotis 122 metrai, antroji pagal dydį Prancūzų fregatų seklumoje – didžiausiame Havajų Šiaurės Vakarų salų atole. Iki 1952 metų joje veikė Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos radarų stotis.
Nors ir labai nedidelė, ši sala vaidino labai svarbų vaidmenį: joje gyveno nykstantys havajiniai ruoniai vienuoliai, kurių likę viso labo 1 tūkst. 400. Saloje gyvena ir rizikos išnykti grupei priklausantys žalieji jūriniai vėžliai, peri albatrosai ir kiti paukščiai.
„Nuostolis labai didelis. O kad būtume žinoję, kaip greitai jos nebeliks“, – apgailestauja Ch. Fletcheris.
Jei susiklostys nepalankios aplinkybės, Rytų salos likimas gresia ir kitoms minėtojo atolo saloms. Deja, bet dėl klimato kaitos vandenynas ir atmosfera šiltėja, audros ir uraganai stiprėja, tad jų keliama rizika didėja.
Kylantis vandens lygis ardo žemesnes salas. Pastaraisiais metais Ramiajame vandenyje išnyko keli žemės lopinėliai.
„Žinutė labai paprasta – klimato kaita nėra pramanai, tai jau vyksta. Tai tikrai nėra kažkoks melas, ką bando įteigti Kinija“, – sako Valstybinės Vandenynų ir atmosferos administracijos atstovas Randy Kosaki.
Prancūzų fregatų sekluma nuo 2016 metų Baracko Obamos administracijos sprendimo priklauso Papahānaumokuākea valstybiniam jūriniam rezervatui. 2172 kilometrų ilgio koralinių salų virtinė – tik Havajams būdingos floros ir faunos namai.
Rezervato atstovų teigimu, po uragano Rytų sala „atsidūrusi po vandeniu“, o greta esanti Terno sala po stichijos negrįžtamai pakeitė formą.
„Šiuo metu stengiamės išsiaiškinti ir įvertinti tikslų salos praradimo žalos mastą saugomoms rūšims“, – teigiama išplatintame pareiškime.