Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija „atitinkamai“ reaguotų į bet kokių naujų JAV raketų dislokavimą Europoje.
Praėjusį savaitgalį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakurstė tarptautinį susirūpinimą pareiškęs, jog Amerika trauksis iš svarbaus Šaltojo karo laikų pakto dėl branduolinių ginklų – prieš tris dešimtmečius pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF).
Po antradienį įvykusio susitikimo su D. Trumpo patarėju nacionalinio saugumo klausimais Johnu Boltonu Rusijos vadovas įspėjo, kad Amerikos pasitraukimas iš šio susitarimo ir atsisakymas pratęsti dar vieną svarbų ginklų kontrolės susitarimą – Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) – išprovokuos naujas ginklavosi varžybas ir pastatys Europą į pavojų.
V. Putinas sakė, kad „labai pavojinga“ išardyti pasaulinę ginklų kontrolės sistemą, ir pridūrė, jog Rusijai kelia nerimą faktas, kad kad Jungtinės Valstijos jau pasitraukė iš Priešraketinės gynybos sistemų apribojimo sutarties, planuoja pasitraukti iš INF, o START likimas – neaiškus.
„Neliks nieko kita, kaip tik (pradėti) ginklavimosi varžybas“, – sakė V. Putinas per spaudos konferenciją Maskvoje po derybų su Italijos ministru pirmininku Giuseppe Conte.
Rusijos prezidentas sakė, kad jei Vašingtonas pasitrauks iš INF ir dislokuos Europoje daugiau raketų, Maskva reaguos „atitinkamai“.
„Ar galėsime reaguoti? – klausė jis. – Taip, galėsime, ir tai bus greita bei efektyvu.“
V. Putinas pažymėjo, kad bet kuriai Europos valstybei, sutikusiai priimti JAV raketas, grės Rusijos ataka.
„Tai akivaizdūs dalykai“, – kalbėjo jis.
Pershingo raketos Europoje
„Grįšime į situaciją, kai Europoje buvo Pershingo (Peršingo) raketų“, – sakė V. Putinas, turėdamas galvoje praėjusio amžiaus 9-e dešimtmetyje Vakarų Europoje buvusias amerikiečių vidutinio nuotolio balistines raketas.
Rusijos prezidentas apkaltino Jungtines Valstijas pažeidus INF. D. Trumpas savo ruožtu tvirtina, kad Rusija jau daug metų pažeidinėja šios sutarties nuostatas.
Anot V. Putino, jis nori aptarti šiuos klausimus su D. Trumpu, kai jiedu lapkričio 11 dieną susitiks Paryžiuje, kur abu dalyvaus Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio paminėjime.
„Esame pasirengę be jokios isterijos dirbti su mūsų partneriais amerikiečiais“, – pridūrė jis.
Italijos premjeras savo ruožtu sakė, kad jo šaliai taip pat neramu dėl galimo INF žlugimo, ir pridūrė, jog pasikalbės apie tai su D. Trumpu.
„Jau pasakiau prezidentui V. Putinui, kad Pershingo raketų laikotarpiu dar buvau labai jaunas ir tikrai nenorėčiau grįžti į tuos laikus, kuriuos mums pavyko palikti praeityje“, – sakė 54 metų G. Conte.
„Turėtume sutelkti dėmesį į kitas bendradarbiavimo perspektyvas ir vengti mums visiems pavojingos eskalacijos“, – kalbėjo jis.
D. Trumpas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios stiprinti savo branduolinį arsenalą, nes Rusija nesilaiko INF.
„Kol žmonės ateis į protą, mes jį stiprinsime“, – sakė prezidentas pirmadienį, turėdamas galvoje Amerikos branduolinį arsenalą.
D. Trumpo pareiškimas sukėlė didžiulį tarptautinį susirūpinimą. Europos Komisija paragino JAV ir Rusiją surengti derybas, kad būtų išsaugota ši sutartis, o Kinija paragino Vašingtoną „dukart pagalvoti“ prieš žengiant kitą žingsnį.
J. Boltonas sakė, kad Didžioji Britanija, Japonija ir kitos šalys palaiko JAV poziciją.
Anksčiau trečiadienį Kremlius pareiškė, jog yra pasirengęs aptarti galimybę ateinančiais metais Vašingtone surengti V. Putino ir D. Trumpo susitikimą.
„Be abejonės, esame pasirengę“, – sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams, J. Boltonui užsiminus apie tokią galimybę.
D. Peskovas sakė, kad ši idėja „buvo iškelta“, tačiau „kol kas nepriimta jokių sprendimų šiuo klausimu“.
Sekmadienį vakare į Maskvą atskridęs J. Boltonas susitiko su V. Putinu ir aukščiausiais Rusijos pareigūnais, tarp jų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu bei Rusijos saugumo tarybos pirmininku Nikolajumi Patruševu.
J. Boltonas sakė, kad Priešraketinės gynybos apribojimo sutartis, iš kurios Amerika pasitraukė prezidento poste dirbant George'ui W. Bushui, anksčiau taip pat buvo laikoma tarptautinio saugumo kertiniu akmeniu, tačiau ir be šio susitarimo pasaulis išliko saugus.
J. Stoltenbergas: JAV neplanuoja dislokuoti naujų branduolinių ginklų Europoje
Ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, ir Donaldo Trumpo patarėjas saugumo klausimais Johnas Boltonas pabrėžia, kad nepaisant to, ar Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis bus išsaugota, naujų branduolinių ginklų Europoje artimiausiu metu nebus dislokuojama.
J. Stoltenbergas pripažino, kad didžiausia grėsmė šioje situacijoje yra Rusijos elgesys, tačiau pabrėžė, kad reaguodamas į jos elgesį NATO neplanuoja dislokuoti Europoje naujų raketų.
Tuo metu Jungtinių Valstijų atstovas tvirtina matąs daugiau grėsmių iš kitų branduolinių valstybių ir tvirtina, kad dvipoliame pasaulyje pasirašyta sutartis nebeatitinka šiandienos didžiųjų galių pusiausvyros.
NATO nenori naujo Šaltojo karo – perspėja J. Stoltenbergas, reaguodamas į Rusijos ir JAV kaltinimus viena kitai pažeidžiant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį.
Jis pabrėžė, kad Aljanso sąjungininkės neabejoja, kad JAV visiškai laikosi sutarties įsipareigojimų, tačiau pareiškė, kad dvišalė sutartis negali galioti, jei jos laikosi tik viena pusė. Nors jis tvirtina, kad neabejoja tuo, kad tai Rusija nesilaiko susitarimo, pabrėžė, kad Aljansas neatsakys tuo pačiu.
„Aš nemanau, kad Sąjungininkės galėtų dislokuoti Europoje daugiau branduolinių ginklų reaguodamos į naują Rusijos ginklą. Tačiau ką aš aiškiai matau ir kas dabar vyksta NATO – tai poreikis įvertinti naujų Rusijos ginklų galimą poveikį mūsų saugumui“, – tikina J. Sroltenbergas.
Atliepdamas į Europos Komisijos raginimą sutarties pusėms siekti išsaugoti susitarimą, NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Aljanso šalys neturi vieningos paramos D. Trumpo sprendimui trauktis.
Maskva kaltinimus sutarties pažeidimu toliau neigia. Pusantros valandos antradienį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu diskutavęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J. Boltonas tvirtina, kad nemato daugiau būdų paskatinti Rusiją laikytis įsipareigojimų.
Maskva grasina, kad, jei JAV iš sutarties pasitrauks, Rusija atsakys atkurdama savo raketinius pajėgumus. Sutarties ateitis bus aptarta lapkričio pradžioje. Paryžiuje susitiks Rusijos ir JAV prezidentai. Perkalbėti Rusiją bandys ir NATO atstovai, siekiantys artimiausiu metu organizuoti susitikimą dėl sutarties perspektyvų.