„Nesusikalbėjimas ir vienas kito negirdėjimas. Tokie pirmi žodžiai ateina į galvą apmąstant tikrai skaudžią Eglės ir Gintaro istoriją. Nuoširdžiai tikiu, kad ši pora myli savo vaikus, bet taip pat nuoširdžiai tikiu, kad norėdami apsaugoti vaikus nuo fizinių bausmių ir smurto, visi turime bendradarbiauti ir suremti pečius. Sakydamas „visi“ mintyse turiu tėvus, vaiko teisių apsaugos specialistus, savivaldybių darbuotojus ir mus, kaip visuomenę“, - rašoma SADM išplatintame ministro pareiškime.
Jis teigia besidžiaugiantis šiandienos sprendimu, nes du mažamečiai vaikai grįš pas tėtį į savo namus.
„Kartu noriu tikėtis, kad atvejo vadybininkas ir jo suburta komanda bei kiti Kauno miesto savivaldybės ekspertai suteiks visą reikiamą pagalbą vaikams ir tėčiui su mama. Prašau tėčio ir mamos priimti šią pagalbą, jei ne dėl savęs, tai bent dėl vaikų“, - sako L. Kukuraitis.
Jis įsitikinęs, kad visos situacijos, kai pranešama apie galimą smurtą prieš vaiką, yra sudėtingos ir reikalauja nuodugnaus tyrimo. Sudėtinga yra ir ši situacija: viena vertus, visi puikiai žino, kad vaikams yra geriausia su tėvais, kita vertus, kai pranešama apie galimą smurtą, yra būtina išsiaiškinti visas detales.
„Suklysti paliekant vaiką šeimoje negalima, nes klaida kai kuriais atvejais kainuoja vaiko sveikatą, o gal ir gyvybę. Suklysti paimant vaiką iš šeimos negalima, nes vaikas ir visa šeima patiria dideles dvasines kančias. Bet kaip išsiaiškinti visas detales ir priimti teisingą sprendimą, kai mes visi nesuremiame savo pečių ir kiekvienas paklodę tempiame į savo pusę?“, - sako ministras.
Jis pateikia kelias šios istorijos išvadas, kurias pats pasidarė. Pirma išvada – apie vaiko teisių apsaugos specialistus.
„Jei manęs kas klaustų, ar matau šioje situacijoje vaiko teisių apsaugos specialistų klaidų, tai taip, manau, jog paskelbti tikrovės neatitinkančią informaciją apie mamos neblaivumą buvo didžiulė klaida ir žala šeimai. Taip pat nedovanotina, kad vaikų tėtis su advokate apie valandą nebuvo įleistas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno skyrių. Nesuprantu tokio elgesio ir netoleruoju, nes bendrauti su vaikų, kuriuos norime apsaugoti, tėvais yra mūsų pareiga. Galiu pranešti, kad laikinoji Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė Daiva Porutienė traukiasi iš pareigų“, - pranešime cituojamas ministras.
Tačiau, anot jo, vertinant bendrai – vaiko teisių apsaugos specialistai savo darbą atliko pakankamai gerai: policijos pareigūnams paprašius padėti, jie įkalbėjo tėtį vykdyti policijos nurodymą nuvežti vaiką medicinos ekspertų apžiūrai, tai jie įkalbinėjo tėtį padėti medikams apžiūrėti vaiką, prašė negąsdinti vaiko, ramino tėtį, surinko visą reikiamą informaciją, mobilioji komanda net trukdant bandė teikti pagalbą tėčiui. Mama, kuriai praeiviai ir iškvietė policijos pareigūnus, deja, pagalbos atsisakė.
„Antra išvada – apie būtinybę bendradarbiauti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai negali tinkamai atlikti savo pareigų, jeigu su jais nebendradarbiaujama. Patys vaiko teisių apsaugos specialistai, be jokios abejonės, turi kantriai aiškinti, kokie veiksmai yra atliekami ir kodėl, bendrauti mandagiai ir etiškai“, - sako ministras.
Tačiau, pasak L. Kukuraičio, ir šeima turi pareigą netraumuoti vaikų gąsdinimais, kad policija mamą išvežė į kalėjimą, padėti specialistams išsiaiškinti tiesą, bendrauti mandagiai bei priimti pagalbą, jeigu ji siūloma.
„Suprantu, kad visi esame skirtingi, visus mus auklėjo nevienodai, bet suaugę žmonės turi pareigą siekti vaikų gerovės kartais nuryjant asmenines ambicijas ir nustumiant į šoną nepasitenkinimą dėl siūlomų pozityvios tėvystės kursų ar psichologo konsultacijos“, - teigia L. Kukuraitis.
Trečia išvada, kurią padarė ministras, yra apie visuomenę: jeigu susitarėme, kad smurtas ir fizinės bausmės yra draudžiamos, tai laikykimės susitarimo ir neteisinkime menkesnio smurto priešindami jį sunkaus pobūdžio kūno sužalojimams.
„Kiek kartų reikia suduoti vaikui, kad to nebeteisintume? Nuo kada auklėti rykštele yra geras pasirinkimas? Ar patys norėtumėte, jeigu auklėjimo tikslais jūsų vadovas suduotų jums? Nesmarkiai. Tik truputį. Tik per kostiumą ar megztinį. Pasakysiu tik tiek, kad daugeliu atvejų įrodyta, kad nedidelis smurtas turi tendenciją augti. Todėl dar kartą prašau: susitarkime – bet kokios fizinės bausmės kaip auklėjimo priemonė yra netinkamos“, - sako ministras.
Ketvirta jo išvada yra susijusi su spaudimu. Pasak jo, bet kuri institucija yra nepriklausoma savo sprendimuose, bet atskaitinga visuomenei ir įstaigoms, kurioms ji pavaldi. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Demokratinėse šalyse įstatymų leidžiamoji valdžia leidžia teisės aktus, o vykdomoji – juos vykdo. Ministerija bei tarnyba yra vykdomosios institucijos, kurios įgyvendina Seimo priimtus teisės aktus – siekia apsaugoti vaikus, kai kyla įtarimas apie pavojų jiems. Seimo narių dalyvavimas šiuose procesuose yra žmogiškai suprantamas, tačiau tai sudaro spaudimą vaiko teisių apsaugos specialistams, teisėjams, policijos pareigūnams – visiems, kurie dalyvauja vaikų apsaugojimo procese. Būtų kur kas geriau, jeigu Seimo nariai vykdytų parlamentinę kontrolę ir nurodytų trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti. Prašau jūsų visų – suremkime pečius vardan vaikų“, - į visuomenę kreipėsi L. Kukuraitis.
Tėvai vaikų sulaukti tikisi ketvirtadienį
Patys tėvai teigia buvę informuoti, kad sūnus ir dukra bus grąžinti ketvirtadienį.
„Manome, kad jau rytoj pasirašys dokumentą ir duos tą įsakymą mums vaikus grąžinti. Be abejo, grąžins man vienam vaikučius, žmona turės gyventi kitur. Tai iš dalies toks prieitas kompromisas, tenkina“, – žurnalistams po komisijos posėdžio sakė vaikų tėvas Gintaras Kručinskas.
Vaikų mama Eglė Kručinskienė sako, kad sutarta, jog abu tėvai laikysis visų keliamų sąlygų, t.y. lankyti pozityvios tėvystės kursus, patys konsultuotis su psichologais ir leisti psichologams bendrauti su vaikais.
„Aš su viskuo sutinku, kad tik vaikai būtų ramioje aplikoje“, – sakė E. Kručinskienė.
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, šiemet nuo liepos iki spalio 22-osios buvo 513 atvejų, kai vaikai perduoti laikinajai globai, pernai per liepą–gruodį tokių atvejų buvo 710.
Šiemet, nuo liepos 1-osios įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisoms, gauta 6 tūkst. pranešimų, iš jų 64 proc. nepasiteisino, t. y. nenustatytas joks grėsmės vaikams lygis.
66 proc. atvejais pareigūnai nustato, kad šeimoms reikalinga pagalba, 14 proc. atvejų nustatoma grėsmė vaikams ir kreipiamasi į teismą dėl vaikų paėmimo iš šeimos.
Mamai iškvietė policiją
DELFI primena, vaikų mamos Eglės elgesys praeivių dėmesį patraukė, kai kaunietė su savo atžalomis vaikščiojo Panemunės šile. Kaip teigia dviejų vaikų mama, jos sūnus pasileido bėgti į gatvę ir ji esą tiesiog bandė jį sudrausminti.
„Vaikas bėgo labai didelį atstumą ir žinojau, kad bus toks pavojingas posūkis, kur dviračiai važiuoja. Palikusi mergaitę aš bėgau paskui. Aš jo prieš tai maldavau, prašiau – sustok, sustok, nebėk. Bet jam tie maldavimai... vaikas nelabai klauso. Aš tada jam pliaukštelėjau kokius tris kartus per kombinezoną, jis nieko nepajuto ir net neketino manęs klausyt, kad reikia grįžti pas sesutę, kurią aš irgi palikau tiesiog miške. Jis toliau norėjo bėgti, tada aš jam pora kartų trinktelėjau per rankytę“, – aiškino atimtų vaikų mama Eglė.
Pasak jos, netoliese buvusi kita šeima pradėjo moterį filmuoti, vėliau iškvietė policiją. Pareigūnai kaunietę išsivežė apklausai. Tėvų teigimu, atvykę Kauno vaiko teisių apsaugos specialistai elgėsi grubiai. Vežant vaiką atlikti tyrimo berniukas, pasakoja tėvai, pravirko, todėl tėvas paėmė jį iš kėdutės ir išsinešė nuraminti į lauką. Tarnybos specialistas, pasak tėvo, pasiuto ir pradėjo vaiką plėšte plėšti iš rankų. Į pagalbą šoko ištiktam vyrui esą puolė pro šalį važiavę pašaliniai žmonės.
Vaikai buvo atimti iš tėvų ir iš pradžių apgyvendinti vaikų globos namuose, vėliau – atiduoti globėjams.
Trečiadienį buvo sprendžiama, ar vaikai gali būti grąžinti į šeimą. Svarstoma galimybė vaikus atiduoti močiutei arba tėvui. Šeimą palaikantys kauniečiai trečiadienį rinkosi į piketą, prašydami specialistų atiduoti vaikus mamai.
Vaikas buvo mušamas rykštele?
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) vadovė Alina Jakavonienė antradienį vykusios spaudos konferencijos metu patvirtino, kad turi duomenų, jog kaunietės Eglės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tai, pabrėžė ji, teisėsaugos institucijų kompetencija.
Paklausta, ar gali būti, kad būtent dėl šios priežasties šeimai nėra grąžinami vaikai, VVTAĮT vadovė patikino, kad tai neturėtų tapti kliūtimi vaikais rūpintis tėvui.
„Tai, kad vienam iš vaiko atstovų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepaneigia fakto, kad kitas iš tėvų galėtų su tam tikra socialine pagalba, bendradarbiaujant, atliekant stebėseną šeimoje, sėkmingai auginti vaikus užtikrinant jų tinkamas gyvenimo sąlygas“, – aiškino A. Jakavonienė.
Tačiau, pasak specialistės, tėvas bendradarbiauti su tarnybomis pradėjo tik dabar, o vaikų motina tai daryti esą apskritai atsisako.
„Praeitą savaitę pirmą kartą buvo apsilankyta pozityvios tėvystės kursuose. Iki tol tėvams taip pat buvo suteiktos psichologinės konsultacijos, kurios buvo suteiktos tarnybos mobiliosios komandos, 14 dienų intensyvi pagalba lankantis šeimoje. Deja, su motina mūsų specialistai neturi galimybių bendrauti ir bendradarbiauti, nes motina atsisako“, – spaudos konferencijoje teigė A. Jakavonienė.
Antradienio vakarą LRT laidoje „Dienos tema“ A. Jakavonienė kalbėjo ir apie vaikų auklėjimui šeimoje esą naudojamas priemones. Žurnalistei Ritai Miliūtei paklausus, kas tos įvardijamos priemonės, A. Jakavonienė įvardijo berniuko įvardytą rykštelę: „Ne, tai nėra diržas, ne žarsteklis, kaip jūs minite. Tačiau jau galbūt galėčiau ir įvardyti, nes tikrai labai visi domisi ir prigalvoja įvairiausių dalykų. Taip, vaikai buvo mušami, vaikas, bent jau vienas, tikrai tokią informaciją turime, – rykštele“.