Taip pat man labai patinka atrasti ir aplankyti seniai egzistuojančias ir kokią nors legendą ar tiesiog istoriją pasakojančias vietas. Ir tai nebūtinai turi būti restoranas, kuriame pietavo koks nors svarbus žmogus, tai gali būti tiesiog nedidelio viešbučio restoranėlis-kavinė, kur užsukti yra kviečiamas kiekvienas. Taigi šįkart aš apsilankiau viešbutyje „Velga“ ir jo kavinę pasirinkau savo pietų pertraukai.
Dienos pietų meniu šioje kavinėje užrašytas ant kreidinės lentos. Tą dieną, kai čia pietavau, galėjau pasirinkti iš dviejų sriubų: lęšių ir makaronų su vištiena (abi kainavo po 1 EUR), o iš antrųjų patiekalų – cepelinus (3,2 EUR), kiaulienos šašlyko troškinį (3 EUR), troškintos jautienos maltinį (2,7 EUR) ir makaronus su rūkytomis lašišomis (2,5 EUR). Prie antrųjų patiekalų buvo galima rinktis ryžių, grikių ar bulvių garnyrą ir, žinoma, salotų.
Savo pietums pasirinkau makaronų su vištiena sriubą ir troškintos jautienos maltinį su salotų garnyru ir už viską sumokėjau 3,7 EUR. Kainos šioje kavinėje nesikandžioja, nors reiktų nepamiršti, kad pietavome miegamajame rajone, į kurį gastronomijos lyderiai dar kojos neįžengė ir, tikiu, kad greitai neįžengs (prieš tai čia reikėtų užklysti kitokio plauko investuotojams).
Ar skanu? Makaronų su vištiena sriuba buvo kupina šių ingredientų, o ją dar papildžius druska bei pipirais – ir pakankamai skani. Porcija didelė, įpilta karšta, pirktinė balta duona tvarkingai lėkštelėje šalia. Maltiniui didelių panegirikų nepateiksiu, bet džiugu, kad jis nebuvo guminis, mėsa skaniai patroškinta ir čia jau druskos ar pipirų užčiuopti skoniui nereikėjo. Salotų garnyras šviežias, traškus.
Tikėjausi kažko stebuklingiau? Tikrai ne, žinojau, kur važiuoju.
Ar greita? Pietavusių apie 13 val. daug nebuvo, tad užsisakyti maisto prie baro neužtruko. Lankytojų aptarnavimu rūpinosi dvi draugiškos moterys, kurių tempo kritikuoti tikrai negalima – operatyviai tiek pristatė maistą, tiek nurinko nešvarius indus. Neabejoju, kad visa tai iš ilgos darbo patirties, kuri neatėmė jų noro šypsotis savo klientams. Šioje vietoje papietavome per pusvalandį.
Kas įdomu? Pradėsiu nuo dabarties, nors jau dabar labai noriu cituoti savo draugo gido pasakojimą. Bet dar palaukime.
Kaip ir minėjau, kavinė yra įsikūrusi viešbutyje, o su pirmąja įdomybe susidursite panorę sąskaitą apmokėti mokėjimo kortele. Jums užsisakius maistą kavinėje prie baro, aptarnaujanti moteris pasakys pietų kainą ir šią jums patiems reikės pasakyti nuėjus sumokėti į viešbučio registratūrą. Viskas čia šalia, nereikės toli eiti, bet principas, norint mokėti kortele, vis tiek įdomus. Tiesa, susimokėjus, kvitą reikės vėl parodyti kavinės darbuotojai ir pagaliau galėsite ramiai prisėsti laukti savo pietų.
Kavinės interjeras, maisto pateikimas, įrankiai čia yra blankūs, net ir norėdama nerandu kokių nors gražesnių sinonimų, bet tikriausiai čia jų net nereikia – bent jau viskas švaru. Vis dėlto man labai patiko dideli vitrininiai langai, per kuriuos matai, koks aktyvus yra Giraitės žiedas (o taip, seni vilniečiai taip vadina Gerosios Vilties gatvės žiedą). Šiltuoju sezonu šį aktyvumą gali stebėti ir iš gana erdvios lauko terasos.
O dabar grįžkime prie šio pastato praeities, apie kurią man papasakojo gidas Albertas iš „Gatvės gyvos“. Pavadinimas „Velga“ mini anksčiau veikusios gamyklos veiklą ir primena jos legendinius dulkių siurblius – „Saturnas“, „Audra“, „Audra – pufas“, „Venta“, kuriuos dabar galima pamatyti interneto vaizduose. Parodyti savo vaikams šiuos kadaise naudotus siurblius galite ir Energijos ir technikos muziejuje Vilniuje.
Tiesa, pavadinimas „Velga“ atsirado tik 1992 metais, prieš tai pavadinimas buvo kiek ilgesnis ir aiškesnis – Vilniaus elektrinio suvirinimo įrengimų gamykla. Devintajame dešimtmetyje šioje gamykloje dirbo daugiau nei 3 tūkstančiai žmonių, gamyklai priklausė krovinių bazė Savanorių pr. 182A, poilsio namai keliuose Lietuvos miestuose ir gana agresyviai atrodantis 1987 m. statybos daugiaaukštis bendrabutis prie Vilkpėdės žiedo su kavine, viešbučiu ir mokymo baze (Geležinio Vilko g. 3). Dabar buvusiame bendrabutyje įrengti paprasti gyvenamieji butai, tačiau kaip jau supratote, restoranas ir viešbutis „Velga“ vis dar veikia. Pati gamykla „Velga“ 2000–2002 buvo uždaryta ir likviduota.
Trumpa išvada. Šioje vietoje nieko michelininio ar instagraminio nerasite, bet dėl to iš savo naujų vietų radaro ištrinti šios vietos neskubėkite. Juk įdomu atrasti ką nors naujo tokioje vietoje, kurią, net to nežinodami, labai dažnai pravažiuojate. Viskas čia labai paprasta, bet pro didelius vitrininius langus matyti aktyvų automobilių eismą man buvo visai žavu.
Kavinė „Velga“ viešbutyje dirba darbo dienomis 8:00–18:00 val., savaitgaliais iki 22:00 val. Adresas: Geležinio Vilko g. 3, Vilnius. Interneto puslapis.
