Mergina, kurią propagandinės laidos vedėja Olga Skabejeva pristatė kaip Aliną Kerovą, pasakojo apie įvykius profesinėje mokykloje. Tačiau žuvusiųjų dėl išpuolio sąraše yra 2002 metais gimusi studentė Alina Kerova.
Toje pačioje grupėje kaip ir žuvusioji besimokanti Viktorija Žukova „Dožd“ sakė, kad laidos „60 minut“ įraše girdėti ne A. Kerovos balsas.
„Tai bjaurybės. Alina žuvo. Suprantama, kad tai ne ji ir ne jos balsas. Mūsų mokykloje daugiau nėra studenčių tokia pavarde, juo labiau antrakursių. Alinos balsą aš atpažinčiau bet kur ir bet kada“, – piktinosi V. Žukova.
„Dožd“ pavyko susisiekti su O. Skabajeva ir pasiteirauti, kokiu būdu laidos eteryje atsidūrė kolegijoje žuvusi mergina.
„Žiūrėkite, mes jums suteiksime telefono numerį, o jūs su ja susisieksite ir pasikalbėsite. Ir su visais, kas dalyvavo šioje tiesioginėje laidoje. Jei jūs neprieštaraujate. Jūs norite išsiaiškinti, tad imkime ir padarykime taip. Jūs dabar nedarysite skubotų ir emocijomis paremtų išvadų“, – sakė O. Skabajeva.
Paskui ji pasiūlė kreiptis į televizijos kanalo spaudos tarnybą.
„Mes mielai išsiaiškintume. Tik jūs, prašyčiau, ramiau. Ir štai vadovaudamiesi tuo pasiūlymu, kurį aš jums ką tik pateikiau, imkite, savaime suprantama, veikti, gerai? Jūs kažkaip labai impulsyviai nusiteikę ir nuolat diskutuojate su manimi, nors iš esmės neaišku, kokia tema“, – apibendrino laidos vedėja.
„Rossija 1“ spaudos tarnyboje kanalui „Dožd“ pasakė, kad „šį klausimą pabandys išspręsti“ ir pažadėjo susisiekti, „kai išsiaiškins situaciją“.
Kaip praneša kerch.com.ru, išpuolio dieną 16-metės A. Kerovos mama atpažino dukters palaikus morge, nors „Rossija 1“ laidoje „60 minut“ pamatė dukters, neva pasakojusios apie incidentą, šeimą.
Po to moteriai ėmė skambinti artimieji, jai teko iš naujo atpažinti dukters kūną.
„Skausmo draskoma moteris ir vėl nuvyko į morgą, kur jai teko dar sykį žiūrėti į savo vaiko kūną“, – rašo leidinys.
DELFI primena, kad per spalio 17 d. Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio profesinėje mokykloje surengtą išpuolį žuvo 20 žmonių.
Pasak pareigūnų, šios mokyklos auklėtinis 18-metis Vladislavas Rosliakovas praėjusio trečiadienio popietę detonavo technikume sprogstamąjį užtaisą ir pradėjo pliekti į žmones iš 12-o kalibro pompinio šautuvo. Tarnybos buvo pradėjusios tirti šį incidentą kaip teroro aktą, bet vėliau jis perkvalifikuotas į daugybinę žmogžudystę.
Pareigūnai sakė, kad koledže buvo rastas ir neutralizuotas antras sprogstamasis užtaisas.
Po šio išpuolio Kryme buvo paskelbtas trijų dienų gedulas.
Aneksuoto pusiasalio administracijos vadovas Sergejus Aksionovas sakė, kad V. Rosliakovas išpuolį surengė vienas, bet dabar aiškinamasi, ar jis turėjo kokių nors bendrininkų.
Liudininkai trečiadienį AFP sakė girdėję šūvius ir „garsų sprogimą“ ir matę „šrapnelio ir kulkų“ sužeistų žmonių.
V. Rosliakovo kūnas buvo aptiktas politechnikumo bibliotekoje, sakė pareigūnai.
„Ši ataka kelia klausimų dėl valstybės pajėgumo užtikrinti saugumą Kryme, naujame regione“ Rusijai, ketvirtadienį rašė dienraštis „Vedomosti“.
„Niekas negali garantuoti, kad tai vėl neįvyks“, – rašė prokremliškas laikraštis „Izvestija“.
Jis pažymėjo, kad „vis dar nėra kokybiškų psichologų paslaugų Rusijos mokyklose ar paramos šeimoms centrų sistemos“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris išpuolio metu buvo Juodosios jūros kurorte Sočyje, šaudynes pavadino „tragišku įvykiu“.
Pastaruoju metu Rusijoje mirgėjo antraštės apie nepatenkintų paauglių atakas mokyklose ir koledžuose.
Sausio mėnesį Sibire vienas kirviu ginkluotas moksleivis puolė mokytoją ir bendramokslius, be to, bandė padegti mokyklos pastatą.
Balandžio mėnesį Uralo kalnuose moksleivis peiliu subadė mokytoją ir kitų moksleivių, o tada padegė klasę.