Kaip rašoma recycling-magazine.com, 56 puslapių ilgio ataskaitoje nustatyta, kad 2017 m. D. Britanijoje 42 deginimo įrenginiai į orą išleido beveik 11 mln. tonų CO2. Apie 5 milijonus tonų šio CO2 išsiskyrė deginant iškastines medžiagas, tokias kaip plastikas.
Ataskaitoje išskiriama dar viena deginamo plastiko daroma žala aplinkai – teršėjai nemoka už žalą, kurią sukelia klimato kaitai. Tyrime teigiama, kad per artimiausius 30 metų visose D. Britanijos dabartinėse deginimo jėgainėse sudegintos iškastinio kuro sąnaudos visuomenei kainuos daugiau kaip 25 mlrd. svarų sterlingų, nes į atmoesferą bus paleista maždaug 205 milijonų tonų CO2.
Kiekviena tona sudeginto plastiko į atmosferą išleidžia apie 1,43 tonos CO2. Remiantis ataskaita, įprastas atliekų deginimo įrenginys, pastatytas 2020 m., išleis apie 2,8 mln. tonų CO2 per ateinančius 30 metų. Net, jei atsižvelgiama į elektros energijos gamybą, tai reiškia, kad deginimo jėgainėse yra sugeneruojama apie 1,6 mln. tonų CO2 daugiau nei siunčiant tas pačias atliekas į sąvartynus.
UKWIN asocijuotas koordinatorius Josh Dowen sako, kad atliktas tyrimas rodo, jog plastiko deginimas dideliais kiekais pagamina mažą elektros energijos kiekį, tačiau sukelia daug žalos klimato kaitai. Anot J. Dowen, tie, kurie pelnosi iš deginamų atliekų, turėtų susimokėti ir nelikti skolingi visuomenei, nes būtent šie asmenys pelnosi šiltnamio efekto sąskaita. Eksperto nuomone, atliekų deginimo mokestis D. Britanijoje turėjo būti pradėtas taikyti jau seniai.
„Deginimo poveikis klimato kaitai yra didesnis nei sąvartynų. Dauguma sudegusių medžiagų gali ir turėtų būti perdirbamos arba kompostuotos. Atėjo laikas nustoti galvoti apie atliekas kaip apie potencialią deginimo jėgainės žaliavą. Atėjo laikas, kada reikia pripažinti, kad turime sumažinti vartotojiškumą, pradėti daugiau perdirbti ar pernaudoti“, – kalbėjo J. Dowen.