Šiuos duomenis Visuotiniame teisėjų susirinkime, skirtame teismų šimtmečiui paminėti, pateikė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.
Jis teigė, kad mažiau už teismų sistemos išlaikymą mokėjo Bulgarijos gyventojai, tačiau kitos Europos šalys teismams skyrė daugiau lėšų.
Pasak R. Norkaus, teisėjų atlyginimai nėra konkurencingi, palyginti su teisėsaugos pareigūnų atlyginimais.
Susirinkimo dalyvių pasveikinti atvykęs premjeras Saulius Skvernelis tvirtino, kad darbo sąlygos ir algos Lietuvos teismuose jų darbuotojų nemotyvuoja, kai kuriuose teismuose – itin dažna sekretorių kaita.
Vilniaus miesto apylinkės teisme, kur dirba 108 teisėjai, nuolat trūksta 20 proc. teismų sekretorių.
„Konkursai labai dažnai neįvyksta dėl nedidelio darbo užmokesčio. Reikalavimai sekretorėms dideli – reikia turėti aukštąjį išsilavinimą. Manau, kad sekretorės turėtų gauti algą tokią, kad oriai išlaikytų šeimą ir vaikus, o ne ieškotų kitų papildomų darbų. Ar 600 eurų motyvuoja žmogų su aukštuoju išsilavinimu? Manau, ne“, – sakė Teisėjų tarybos pirmininkas R. Norkus.
Šiuo metu svarstomas apylinkių teismo teisėjų algų pakėlimas, didesnių algų turėtų sulaukti ir kiti teismų darbuotojai.
Lietuvos gyventojų pasitikėjimas teismais pastaruoju metu yra stipriai išaugęs.
Teisėjus sveikinę valstybės vadovai sakė, kad jie yra pavyzdys, kaip galima įveikti iššūkius, sėkmingai įvykdyti reformas. Jie ragino teisėjus būti drąsiems priimant sprendimus, niekam neleisti daryti įtakos, nors jei bandoma pridengti valstybės vardu ar jos interesais.
Renginyje dalyvauja daugiau nei 500 teisėjų iš visos Lietuvos.
Visuotiniame teisėjų susirinkime pristatomas Teisėjų tarybos strategijos įgyvendinimas, pasiekti rezultatai, teismų veiklos pokyčiai, vyks diskusijos teismų sistemai aktualiais klausimais.
Numatomi kviestinių istorijos mokslininkų pranešimai apie teismų vaidmenį šalies valstybingumui, bus pristatytas specialiai Lietuvos teismų šimtmečio proga parengtas leidinys „Lietuvos teismų istorija ir dabartis“. Iškilmingos ceremonijos metu bus apdovanoti labiausiai teismų sistemai nusipelnę asmenys.
Pastarąjį kartą visuotinis teisėjų susirinkimas vyko 2016 metų lapkritį.
Lietuvoje dirba per 700 teisėjų, jie per metus išnagrinėja beveik 250 tūkst. bylų
Pernai iš baudžiamųjų bylų didžiausią kiekį sudarė bylos dėl smurto artimoje aplinkoje, vairavimo išgėrus ir nusikaltimai, susiję su turtu.
Civilinių bylų srautas šiek tiek sumažėjo.
„Daug gyvenime sudėtingų atvejų, be teismo neišspręsi“, - sakė Teisėjų tarybos pirmininkas Rimvydas Norkus.
Apdovanojo prezidentę
Šiame Visuotiniame teisėjų susirinkime prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanota 1-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus teismų sistemai“.
Šis apdovanojimas Teisėjų tarybos nutarimu prezidentei skirtas už nuoseklų dėmesį teismų sistemai ir teisėkūros iniciatyvas, paskatinusias sistemos pokyčius.
Abi kadencijas teismų sistemos skaidrumas, atvirumas ir veiklos efektyvumas buvo vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų.
Šalies vadovės inicijuoti įstatymų pakeitimai svariai prisidėjo prie kokybiškesnio ir spartesnio teisingumo vykdymo. Ypatingas dėmesys teisėjų korpuso formavimo kokybei leido iš esmės jį atnaujinti, o rotacija teismų vadovybėje tapo natūraliu reiškiniu. Teisėjo karjerą šiandien lemia ne formalūs darbo stažo kriterijai, o aukšti kompetencijos ir reputacijos reikalavimai.
Svarbios įstatymų pataisos teisėsaugai ir teismams suteikė būtinus procesinius instrumentus kovoti su žalingiausiais ir labiausiai valstybę ir žmones skurdinančiais, neteisingumo jausmą sėjančiais reiškiniais – neteisėtu praturtėjimu, mokesčių vengimu, stambaus sukčiavimo atvejais, prekyba poveikiu ir kitomis korupcinėmis veikomis.
Prezidentės iniciatyva buvo pailginti senaties terminai, sugriežtintos sankcijos už pavojingiausius nusikaltimus. Baudžiamosiose bylose apribojus pertraukų trukmę, užkirstas kelias vilkinti bylas. Siekiant teismų nešališkumo, įtvirtintas kolegialus skundų dėl suėmimo nagrinėjimas. O nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas privaloma vykdyti tik pasitelkus profesionalų psichologą. Šalies teismuose diegiamos priemonės teismo proceso dalyvių psichologiniam saugumui užtikrinti šiais metais sulaukė ir aukštų tarptautinės teismų bendruomenės vertinimų.
2013 metais startavusi ir 2018 metais užbaigta teismų reforma sudarė prielaidas paspartinti bylų nagrinėjimą ir suvienodinti teismų darbo krūvius, sumažinti administravimo išlaidas. Pagal civilinių bylų nagrinėjimo terminus ir atvirumą visuomenei Lietuvos teismai nuosekliai išlieka vienais pirmaujančių Europos Sąjungoje.
Teismų sistema kasmet tampa vis modernesnė ir atviresnė. Teisėjai nevengia aiškinti savo sprendimų, o įteisintos jų paskelbimo transliacijos – dar vienas svarbus žingsnis teismų atvirumo visuomenei kryptimi. Elektroninių paslaugų portalas e.teismas.lt leido teismų paslaugos padaryti patogesnes žmonėms – elektroninėje erdvėje galima pateikti dokumentus teismui, susipažinti su bylų medžiaga. Daugiau kaip 70 proc. civilinių ir administracinių bylų – elektroninės. Teismų posėdžiai vyksta nuotoliniu būdu, panaudojant vaizdo konferencijas.
Griežti profesionalumo reikalavimai, efektyvesnis teisingumo vykdymas atsispindi visuomenės vertinimuose, pagal kuriuos pasitikėjimas teismais pasiekė aukščiausią lygį per dvidešimt metų.
Prezidentė, dėkodama už apdovanojimą, sakė, kad atsinaujinusi teismų sistema turi ir toliau tobulėti, nebijoti keistis, kurti naujos kartos teismą, atvirą modernioms technologijoms, pateisinantį žmonių lūkesčius dėl garbingo ir profesionalaus teisingumo.