Alexas Stewartas, Didžiosios Britanijos konsultacijų bendrovės „Element Energy“, parengusios minėtą studiją, direktorius, akcentavo, kad transporto taršos problema egzistuoja visoje Europoje, tai nėra tik Lietuvos problema. Drauge, pabrėžė jis, atsiranda ir naujos kartos elektromobiliai, kitomis degalų rūšimis varomi automobiliai, kuriems reikės infrastruktūros, naujų technologijų, kad vairuotojai galėtų jais naudotis.
A. Stewartas pabrėžė, kad po 2020 m. reikės mažinti lengvųjų automobilių priklausomybę nuo iškastinio kuro ir tai, pasak jo, nėra pasirinkimas – tą padaryti privaloma.
„Kol kas, rodo studija, vertinant eksploatacijos išlaidas, benzininiai ir dyzeliniai automobiliai vartotojams išlieka pigiausiu pasirinkimu. Tas ypatingai ryškiai matyti didesnių automobilių segmente, mat elektromobilių baterijų kaina dideliems automobiliams kol kas pranoksta faktą, kad važiavimo elektrine transporto priemone išlaidos yra gerokai mažesnės nei važiuojant įprastais degalais“, – pastebėjo specialistas, pasak kurio, kol kas scenarijus yra optimistinis, mat elektromobilių bei baterijų jiems gamintojai yra įsipareigoję prisidėti prie baterijų kainos mažinimo.
Įtikinti rinktis švaresnius – sudėtinga
Atlikta Lietuvos bendrųjų eksploatacijos kaštų studija, anot A. Stewarto, leidžia įvertinti ir tai, ar valstybės inicijuotas skatinimas naudotis mažiau taršiais automobiliais galėtų turėti realų poveikį rinkai. Anot eksperto, net ir šiandien, su bene mažiausiais Europoje mokesčiais, tenkančiais automobilių savininkams, per visą elektra varomo automobilio gyvavimo amžių, išlaidos tokios transporto priemonės eksploatacijai – mažiausios, lyginant su benzinu, dyzelinu, dujomis varomais automobiliais.
„Tačiau Lietuvoje galimybė daryti įtaką žmonėms skatinant įsigyti tam tikros rūšies transporto priemones yra labai ribota. Mokesčiai čia – labai nedideli, nes kitose šalyse automobilio registracija gali kainuoti šimtus ar net tūkstančius, priklauso nuo to, kiek tarši mašina“, – pastebėjo A. Stewartas.
Anot žinovo, problema ir tai, kad Lietuvoje, lyginant su ES vidurkiu, pigūs degalai, todėl paskatinti pirkti tuos automobilius, kuriems nereikia įprastų degalų, taip pat sudėtinga.
„Lietuvoje situacija tokia, kad išlaikyti elektromobilį kainuoja brangiau, nors jo atsiperkamumas kur kas didesnis. Pigiausios mašinos čia tos, kurios varomos dyzeliu arba benzinu, o tai neskatina įsigyti elektromobilių. Atsiranda atotrūkis“, – įvertino ekspertas.
Mokestis leis daryti įtaką
Jis pabrėžė, kad išlaidos, tenkančios elektromobilio eksploatacijai, dėl technologinės pažangos, pingančių baterijų ir pan., mažėti ims apie 2020 m. Tai, pasak A. Stewarto, leis vairuotojams lengviau rinktis, kokį automobilį labiau apsimoka turėti. Tad iki šių metų, įsitikinęs britas, Lietuvai reikėtų imtis politinių priemonių.
„Kalbu apie paskatą įsigyti mažai teršiančius automobilius. Svarbu, kad transporto politikos formuotojai turėtų tam tikrus svertus, kuriais galėtų daryti įtaką vartotojams. Įvedę net ir nedidelį registracijos mokestį, susijusį su taršiomis transporto priemonėmis, galėsite ateityje jį didinti ir skatinti naudojimąsi mažataršiais automobiliais“, – akcentavo ekspertas.
Anot jo, tos rinkos, kurios sėkmingai skatina vairuotojus įsigyti mažiau teršiančius automobilius yra ir tos, kurios įveda taršos mokesčius, turi iniciatyvas perkantiems „žalius“ automobilius. A. Stewarto teigimu, net nebūtina kalbėti apie labai didelius mokesčius, tačiau jų jau pakaktų, kad būtų galima daryti įtakos vairuotojų elgesiui.
Reikia ir infrastruktūros
Jis atkreipė dėmesį ir į infrastruktūros trūkumą, mat, pasak jo, jei norima, kad šalyje žmonės važinėtų elektromobiliais, reikia galvoti ir apie jiems skirtas įkrovos stoteles.
„Reikia kurti palankias sąlygas tokių transporto priemonių pirkimui. Galbūt reikėtų galvoti apie mokestines nuolaidas įmonėms, kurios diegia krovimo stoteles, galbūt degalinėse reikėtų privalomų įkrovos stotelių, kaip tai padaryta Didžiojoje Britanijoje“ – vardijo ekspertas.
Anot jo, nors automobilių gamintojai šiandien gali teisintis, kad Lietuvoje nėra reikiamos infrastruktūros, todėl čia sunku pardavinėti elektromobilius, bet, jo akimis, Lietuva nėra tokia didelė šalis ir čia reikėtų sąlyginai ne tiek daug pastangų diegiant krovimo stoteles ar kitais degalais varomoms mašinoms reikalingą infrastruktūrą.
Nebe prabanga, o būtinybė
Kęstutis Kupšys, Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso (LVOA) tarybos narys, kalbėdamas apie situaciją Lietuvos transporto parke buvo kur kas griežtesnis. Pasak jo, akivaizdu, kad šiandien lietuviams, perkantiems automobilius, svarbiausias rodiklis yra transporto priemonės kaina.
„Ir bėda ta, kad Lietuvoje asmeninį automobilį sąlyginai lengva įpirkti ir eksploatuoti. Automobilis čia nėra prabangos priemonė, jis suvokiamas kaip būtinybė“, – pastebėjo jis.
Viena klaidų, anot K. Kupšio, buvo ta, kad automobilių mokestis visuomet buvo suvokiamas kaip priemonė biudžeto skylėms užkamšyti, o tai sudarydavo įspūdį, tarsi toks mokestis reikalingas tik dėl šios priežasties. Priešinantis mokesčiui buvo, pasak LVOA atstovo, kalbama apie socialiai jautrias grupes, tačiau nesigilinama, kokios jos.
„Pavyzdžiui, buvo pabrėžiami senjorai, kurie turi iš savo namų nuvažiuoti į sodą. Tačiau tai reiškia, kad toks asmuo turi mažiausiai du nekilnojamojo turto vienetus, paveldėtų žemių ir seną, labai taršų, automobilį. Ir tie socialiniai argumentai neretai buvo pasitelkiami kaip priemonė proteguojant vieną visuomenės grupę, įprastai politiškai aktyvią ir noriai einančią balsuoti į rinkimus“, – akcentavo jis.
K. Kupšio teigimu, norint pokyčių, būtina kuo skubiau įvesti automobilio registracijos mokestį ir, tokį įvedus, kalbėti apie lengvatas, kurių automobilių vairuotojai turėtų mokėti mažiau. Be to, anot LVOA atstovo, būtinas ir kelių mokestis, kuris būtų kasmetinis ir priklausytų nuo emisijų.
