aA
Europos Sąjungos šalių lyderiai ketvirtadienį pritarė Lietuvos ir dar kelių valstybių iniciatyvai išplėsti sankcijų režimą, kad jas būtų galima taikyti už kibernetines atakas, pranešė Lietuvos diplomatas.
Kibernetinė ataka
© Shutterstock

„Vadovai sutarė, kad galima būtų bausti asmenis, kurie prisideda prie kibernetinių atakų ES teritorijoje“, – BNS telefonu iš Briuselio sakė prezidentės Dalios Grybauskaitė patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas.

Pasak jo, priimtas vadovų sprendimas yra politinis, jį galutinai patvirtins ES šalių ministrų taryba.

Pasiūlymą ES taikyti sankcijas už kibernetines atakas teikė Lietuva, Britanija, Nyderlandai, Rumunija, Suomija ir Estija.

Prieš kelias savaites Nyderlandų valdžia apkaltino Rusiją mėginus surengti kibernetinę ataką prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją (OPCW).

Ši organizacija tyrė buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą Sovietų Sąjungoje sukurtu preparatu „Novichok“ kovo mėnesį Jungtinės Karalystės mieste Solsberyje.

ES šalių vadovai taip pat galutinai pritarė iniciatyvai taikyti sankcijas už atakas cheminiais ginklais, o tai leis nubausti atsakinguosius už išpuolį prieš S. Skripalį, pranešė N. Aleksiejūnas.

„Be abejo, turint šį pagrindą bus kalbama toliau apie konkrečias pavardes, kas tokiame sąraše turi būti“, – kalbėjo diplomatas.

Prieš kelias savaites žurnalistinių tyrimų grupė „Bellingcat“ paskelbė įtariamųjų pavardes – tai Rusijos karinės žvalgybos agentūrai GRU dirbantis kariuomenės gydytojas Aleksandras Miškinas ir GRU pulkininkas Anatolijus Čepiga.

Maskva tvirtina, kad išpuoliu įtariami asmenys yra civiliai.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.