Iš karto noriu pareikšti, kad nesiimu spręsti apie kitas „Specialaus tyrimo“ laidas, bet tos dienos laida, pašvęsta nacionalinėms šermuonėlio paieškoms Panevėžio m. vadinamame „Rožyno“ mikrorajone, manau, nuvylė ir nuliūdino ne tik mane vieną. Dėl ypač prastos tiriamojo žurnalistinio darbo kokybės. O dar tiksliau, dėl bandymo, kalbant apie rimtas problemas Panevėžyje, panaudoti komedijos žanrą.
Ką mes pamatome ir sužinome pažiūrėję šią laidą. Korespondentė pakalbėjo su vietiniais, neabejingais mikrorajonui ir supančiai aplinkai žmonėmis, kurie ramiai papasakojo apie unikalią dabar esančią gamtinę situaciją mikrorajone, apie miškelyje esančią fauną ir apie galimai gyvenantį ten retą, saugomą gyvūną. Atrodytų viskas logiška. Kas geriausiai žino savo gyvenamą aplinką? Žinoma, vietiniai gyventojai, kurie kievieną dieną, žiemą ir vasarą, daug metų čia gyvena. Ir ta aplinka jiems brangi.
Atvykusi žurnalistė pavaikščiojo po parodytą vietovę. Kaip supratau, šermuonėlio nesutiko. Jis filmuotis neatėjo. Sudėtinga jį pakviesti. Jis gi savo gyvenamos vietos nedeklaruoja... Toliau kelioms sutiktoms moteriškėms atliko „šermuonėlio atpažinimo testus“... Jie, net trys, buvo neigiami... Visgi tai tiriamoji žurnalistika. Kadangi ekrane turi būti gražu ir idomu, todėl kelias minutes jame gražiai žiūrovams šokinėja ir žiūri į juos asociatyvūs, kaip dabar rašoma po nuotraukomis, padarėliai ir šermuonėliški ir kitokie...
Toliau kreipiamasi į, matyt, panevėžietį gamtos žinovą ir mėgėją. „Žinovas“ garantuoju net nežino apie kokią konkrečiai vietą eina kalba, bet autoritetingai pareiškia, kad šermuonėliai miestuose negyvena... Toliau dar gražiau. Tvirtina, kad nutiesus magistralę nieko tokio. Gyvūnai esą prisitaiko, net magistralės skiriamojoje juostoje gyvena ir vargo nemato... Taip ir norėtusi pamatyti „gamtos gerbėją“ ir parodyti kiek per vieną dieną Lietuvoje prie kelių ir magistralių yra sutraiškytų visokių gyvūnų. Na tiek to su juo, tegul ir toliau vėjus pasakoja.
Tiesa, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai ir mokslininkai labai atsargūs su išvadomis. Už tai jiems pagarba.
Grįžtu prie laidos autorių. Po tokio gilaus, plataus ir visapusio tyrimo, laidos gale padaroma išvada – šermuonėlis yra vietinių išgalvotas, norint sustabdyti milijoninės vertės, keturių juostų magistralės per „Rožyną“ statybas. O tos statybos, žmogau iš šalies, suprask, yra absoliutus gėris Panevėžiui..
Kas pasiekta su tokia laida. Kas ištirta „Specialiame tyrime? Ar visuomenei pasidarė aiškiau kas per atsinaujinimai vyksta Panevėžyje? Nemanau. Nuslysta paviršiumi, nors reikia pripažinti įspūdingą žurnalistės šokį „miške su žiūronais“. Na, kad parodyta komedija sutinku, ar sensacija – neaišku. Kad užpildytas eterio laikas taip pat suprantama. Na tik gyvūnėlis šiek tiek mažokas. Televizijai geriau būtų tikęs bengališkas tigras...
Beje, rimtai apie tą šermuonėlį. Pirmiausia informacija apie tą nelaimingą šermuonėlį pasirodė pas magistralės projektą ruošiančius specialistus ir tik paskui gyventojai patvirtino. Tai tiesa, kad jis registruotas prieš 30 metų. Aš taip pat jau apie 30 metų gyvenu šiame mikrorajone. Iki dabar gamtinės sąlygos šioje unikalioje gamtos teritorijoje beveik nepasikeitusios. Ir aš nežinau nė vienos priežasties, kodėl jis turėjo iš čia pasitraukti. Priešingai, sąlygos net pagerėjusios, nes aktyvi ūkinė veikla, palyginus su ankstesniais laikais, yra sumažėjusi.
Problema ar problemos visoje šiaurinėje Panevėžio dalyje yra daug sudėtingesnės nei norėta parodyti laidoje. „Rožyno“ seniūnaitė 2017 metų vasarą kelis kartus bandė prisikviesti šios laidos autorius į šią teritoriją. Norėjome, kad būtų įsigilinta į situaciją ir parodyta. Niekaip nepavyko. Dabar suprantama – nepaminėjo šermuonėlio.
Savivaldybė bet kokia kaina nori dešimtmečiams sugadinti šią gyvenamą teritoriją nutiesdama magistralinę keturių eismo juostų gatvę. Ši miesto teritorija ir taip dabar yra su didžiule urbanistinio planavimo atskirtimi palyginus su kitomis miesto teritorijomis. Per gyvenamojo rajono vidurį bus paleistas ir tranzitinis krovininis transportas. Šioje teritorijoje nėra šiam transportui nė vieno traukos taško t. y. jokio pramonės objekto, sandėlio ar panašiai. Koridorius tokio tipo gatvei paliktas per siauras, apsaugos priemonėms nuo oro taršos ir triukšmo vietos nebėra.
Sunku ir įsivaizduoti kas įvyks, kai ta magistralė atsiras. Šermuonėlis, jei jis gyvena, pasitrauks, bet ką daryti žmonėms?
Savivaldybė graudžiai sako – tas apvažiavimas gyvybiškai miestui reikalingas. Suprask, jei toje vietoje ir būtinai per gyvenamo rajono vidurį nutiesto kelio nėra, galas miestui, jo pozityvus vystymasis sustoja. Mikrorajono bendruomenė sutinka, kad kalba eina apie gyvybę, arba iš pradžių apie sveikatą, o paskui ir apie gyvybes...
Valdžia pateikia ir dar „svaresnį“ argumentą – ta gatvė šioje vietoje buvo numatyta dar 1986 metais „Liaudies žmonių deputatų vykdomojo komiteto“ sprendimu. Ir va čia jau pamirštama, kad praėjo 30 metų. Kada tai buvo miesto pakraštys, o dabar gyvenamo rajono vidurys. Gyventojai siūlo ir vėl tą gatvę nukelti į miesto pakraštį ir nutiesti taip, kad atstumai nuo gyvenamos zonos būtų pakankami, kad užtektų vietos ir apsauginiams želdiniams ir kitoms apsaugos priemonėms. Toks variantas anksčiau ir buvo pasirinktas, bet vėliau gudriai pamirštas.
„Rožyno“ bendruomenė 2017 metais parašė raštą su daugiau nei 600 žmonių parašais ir išsiuntė valdžios institucijoms pradedant Seimu, Prezidentūra, Vyriausybe ir baigiant Savivaldybe bei Miesto Taryba. Rašte išreikštas žmonių susirūpinimas dėl planuojamos gatvės statybos ir pateikti konkretūs, nerimą keliantys klausimai (aplinkos apsauga, paveikis žmonių sveikatai, eismo saugumas, tranzitinio eismo organizavimas ir kt.) Nenorėdamas išplėsti straipsnio, jų nekartosiu čia. Kaip jūs visi suprantate centrinės aukštos valdžios iš Olimpo nenulipo ir saliamoniškai atsakė – tai yra savivaldos reikalas. Čia drįstu pareikšti, kad šios magistralinės gatvės statyba ne vien Panevėžio m. Savivaldybės reikalas. Panevėžys yra stambus tarptautinių ir valstybinių kelių mazgas ir, manau, valstybei ne tas pats kaip tranzitinis transportas judės šioje teritorijoje.
Atsakymą žmonėms ruošė eilinį kartą Savivaldybė. Sąmoningai rašau ruošė, o ne atsakė. Plačiai nekomentuosiu iš pagarbos visam Savivaldos institutui, bet tik paminėsiu, kad atsakymai į tuos pačius žmonių klausimus skirtinguose Panevėžio Savivaldybės raštuose kiekvieną kartą skirtingi... Atsakymų į konkrečius klausimus dėl šių statybų nėra ir dabar. Su žmonėmis bendrauti vengiama. Taip, matyt, auginama ir puoselėjama Panevėžyje pilietinė visuomenė.
Panevėžyje vyksta ir dar blogesni dalykai. Žmonės kiršinami šios būsimos gatvės pretekstu. Savivaldybė skelbia, kad yra norinčių šios gatvės, nes ji išspręs kitas eismo organizavimo mikrorajone problemas. Norima suvesti šį klausimą į noriu-nenoriu, myliu-nemyliu lygmenį.
Duodama toms penkių gatvių, prie būsimos magistralės, gyventojams suprasti, kad reikia pasiaukoti, nes Panevėžyje yra dar blogesnių vietų su autoransportu. Taip, yra ir blogesnių, bet kam daryti dar vieną? „Rožynas“ neturi antro patogaus išvažiavimo į centrines miesto dalis per geležinkelį. Bendruomenė seniai siūlo sprendimą, kaip sumažinti eismo intensyvumą Smėlynės gatvėje, padarant antrą tiesų, alternatyvų išvažiavimą per geležinkelį. Jokių poslinkių, o su ta nelemta magistrale taip skubama. 2017 metų pabaigoje Miesto Taryba, net balsavo už leidimo suteikimą Savivaldybės administracijai pradėti viešųjų pirkimų procedūras, nesant magistralės projekto. Įsivaizduokime, nėra projekto, nėra sąmatų. Vadinasi, nežinai ką perki ir kiek tas gali kainuoti... Šioje situacijoje, net Vyriausybės atstovė pasipriešino ir patarė neskubėti... Tai nepadarė jokio įspūdžio Tarybai. Meras treptelėjo ir jie nubalsavo.
Kas net neįsivaizduojama kitose Europos Sąjungos valstybėse, tas darosi Lietuvoje. T. y. į automobilių daromą žalą žmonių sveikatai beveik nekreipiama dėmesio. Aprašytas aukščiau Panevėžio pavyzdys. Lietuvoje ir taip didžioji automobilių dalis yra daugiau nei dešimt metų senumo.
Vokietijoje miestai kaip Štutgartas, Hamburgas ir kiti jau pradėjo drausti iš viso įvažiuoti į miestus senesniems dyzeliniams automobiliams. Byla pateko į Vokietijos Konstitucinį teismą. Jis patvirtino, kad miestai turi tokią teisę ir tai neprieštarauja ne tik Vokietijos, bet ir Europos Sąjungos teisei. Šiuo metu kaip tik Vokietijoje sprendžiama vyriausybiniu lygmeniu ką iš viso daryti su dyzeliniais automobiliais, nes jų teršiamas azoto oksidais oras nepataisomai gadina žmonių sveikatą. Prognozuoju, kad didžiulis srautas senų dyzelinių automobilių pajudės Rytų Europos ir Lietuvos link, nes vokiečiams nieko nebeliks, kaip tik jų atsikratyti. Planuojama, kad įsigyjant naujus, mažiau teršiančius aplinką, automobilius, bus teikiama subsidija ir kt. priemonės numatytos.
Pagal visus požymius matosi, kad Panevėžio m. Savivaldybės niekas nesustabdys, bet kokia kaina tą magistralę nuties. Žinoma, magistralė gyvenamojo rajono viduryje bus ateityje pastovus gyventojų nuodytojas, tuo labiau, kad oras šiame rajone jau ir taip dabar nuodijamas pakankamai. Namų apsišildymui naudojamų krosnių dūmais, nes centrinio šildymo nėra ir nenusimato, dar pridėkime, kad beveik visi gyvena po šiferiu su asbestu... Magistralė bus pastovus skundų ir net teisminių ginčų šaltinis.
Tauta turi žinoti savo „didvyrius“ – tai dabartinis miesto Meras, miesto Taryba ir Administracija. Tačiau tai Pyro pergalė ir didvyrius lydės nepamirštama Herostrato šlovė...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!