„Džiaugiuosi, kad tęsiame pagrindinę savo Vyriausybės liniją. Šis biudžetas nukreiptas į visų dirbančiųjų pajamų didinimą. Finansuojamos šešios struktūrinės reformos, asignavimai labiausiai didėja toms sritims, kurios su tuo susijusios. Toliau laikomos fiskalinės drausmės. Turėsime bendrą perteklinį biudžetą. Formuosime atitinkamus rezervus – 1,5 mlrd. eurų kitų metų pabaigoje. Nors aš tuo netikiu, bet jei kada ištiktų nuo Lietuvos nepriklausanti krizė. (...) Biudžetą priims visi mūsų visuomenės sluoksniai – numatytos įspūdingos sumos gydytojų, gydytojų–rezidentų atlyginimams, švietimo reforma sulauks daugiau nei 100 mln. eurų padidėjimo, tai ir mokytojų ir mokslininkų atlyginimai. Geresnės prognozės mūsų senatvės pensininkams. Pagal indeksavimo formulę kils 26,5 euro. Didės minimali alga, vaiko pinigai. Labai buvo skeptiškas vertinimas kai kurių „ekspertų“ dėl paramos būstui, bet mes numatome šitą eilutę didinti, pamatome, kaip per tris valandas. Džiaugiuosi, kad mes turime trimetį mokesčių planą ir pasieksime 6 proc. mažėsiančius mokesčius darbo jėgai“, – pristatė biudžetą premjeras Saulius Skvernelis.
Jis patikino, kad Vyriausybės biudžetas nėra nukreiptas į artėjančius rinkimus.
„Biudžetas nėra paveiktas artėjančių rinkimų. Turime trečią mūsų Vyriausybės teikiamą biudžetą. Mes nuosekliai vykdome įsipareigojimus ir tai nieko bendro neturi su rinkimais. Šiandien išlaidų struktūra tokia, kuri leidžia vykdyti griežtą fiskalinę drausmę ir rezervo kaupimas leidžia sakyti, kad elgiamės atsakingai ne populistiškai ir naudojamės ekonomikos augimu, kad kuo daugiau visuomenės sluoksnių pajaustų“, – pridėjo premjeras.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad pajamos rekordinės, o pokyčius palyginti bus sudėtingiau nes sujungta socialinio draudimo įmoka, o bazinė pensija perkelta į valstybės biudžetą.
„Jei ne pagal ministerijas o kategorizuotas sritis lygintume, tai matytume, kad didžiausias augimas yra sveikatos apsaugos sektoriuje, švietimo sektoriuje ir socialinės apsaugos srityje. Biudžetas atspindi pagrindines reformas. Jei pasižiūrėtume be paminėtų, tai ir inovacijų, mokesčių ir šešėlio mažinimo reformos yra. Šešėlio mažinimas atsvers mokestinės naštos mažinimo kaštus ir fiskališkai bus neutralu“, – sako V. Šapoka.
V. Šapoka tikina, kad su biudžetu nėra nenumatytų mokesčių automobiliams ar padidintų akcizų dyzelinui. Tačiau, pasak jo, Seime gali būti visko.
„Pagrindiniai mokestiniai pakeitimai priimti jau su mokesčių pertvarka. Reikšmingų pokyčių kartu su biudžetu neteikėme, bet, žinoma, Seime gali būti įvairių diskusijų. (...) Viešasis sektorius nenukentės. Ir laiškais ir žodžių galiu pakartoti, kad valstybės turtas turi būti valdomas efektyviai. Valstybinės institucijos turi taupyti valstybines lėšas, leisti apdariai, tik tokiu atveju susigrąžinsime pasitikėjimą“, – teigė finansų ministras.
Numatoma skirti 172 mln. eurų medicinos darbuotojų atlyginimams, dar 16,6 mln. eurų rezidentų darbo užmokesčiams, visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems ugdymo įstaigose, atlyginimams ir savižudybių prevencijai – 12,7 mln. eurų. Vaiko pinigams skiriama 117 mln. eurų, pareiginės algos baziniam dydžiui ir minimalios mėnesinės algos didinimui – 46,7 mln. eurų.
Pritarta parengtam biudžetui
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam 2019 metų valstybės biudžeto projektui. Pagal jį biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, didės 1,516 mlrd. eurų iki 10,587 mlrd. eurų, tuo metu išlaidos augs 2,121 mlrd. eurų iki 11,681 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 1,095 mlrd. eurų – 2,2 karto (605,369 mln. eurų) daugiau nei numatyta šiemet (489,171 mln. eurų).
Į „Sodros“ biudžetą numatoma surinkti 4,455 mlrd. eurų, išleisti – 4,043 mlrd. eurų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamos prognozuojamos 2,06 mlrd. eurų, o išleisti 1,961 mlrd. eurų. Savivaldybių biudžeto pajamos skaičiuojamos kaip 2,937 mlrd. eurų, o išlaidos – 2,917 mlrd. eurų.
Valstybės ir savivaldybių biudžeto projektas parengtas planuojant 0,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų perteklių.
Finansų ministras skaičiuoja, kad bus 279 mln. eurų daugiau skiriama sveikatos apsaugai,185 mln. eurų švietimui, 151 mln. eurų socialinei apsaugai, 102 mln. eurų aplinkos apsaugai.
Pasitarimo metu kalbėta, kad numatyta papildomi 1,2 mln. eurų Kultūros ministerijai, atlyginimams. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson dažiaugėsi, kad bus vykdomas įsipareigojimas ir 75 eurais kiekvienam kultūros darbuotojui padidės atlyginimas. Tačiau ji pastebi, kad atotrūkis vis tiek didės, nes kitoms specialybėms skiriama daugiau lėšų.
Daugiausia surinks iš prekių ir paslaugų mokesčių
Iš viso biudžeto pajamos sieks 10,587 mlrd. eurų. Daugiausia į biudžetą bus surenkama iš prekių ir paslaugų mokesčių (5,4 mlrd. eurų), iš jų daugiausiai surenkama iš pridėtinės vertės mokesčio (3,8 mlrd. Eur) ir akcizų (1,5 mlrd. eurų).
Iš gyventojų pajamų ir pelno mokesčių planuojama surinkti apie 2,5 mlrd. eurų. Dėl mokesčių pertvarkos (jų konsolidavimo darbuotojo pusėje), valstybės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis kitąmet turėtų augti 5,6 karto iki 1,745 mlrd. eurų.
Kitos valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų mažėti 2 proc. iki 521,616 mln. eurų, iš jų 220,464 mln. eurų turėtų sudaryti pajamos už prekes ir paslaugas, 192,378 mln. eurų – dividendų ir valstybės įmonių pelno įmokų pajamos, 53,365 mln. eurų – pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų.
Sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto, finansinio turto sumažėjimo bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimo valstybės biudžeto pajamas kitąmet turėtų padidinti 124,748 mln. eurų (78,6 proc. daugiau nei šiemet).
Daugiausia atrieks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
Valdžia ne kartą akcentavo, kad kitais metais skurdo ir atskirties mažinimui skirs 600 mln. eurų. Numato didesnė finansinė parama būstui įsigyti, vaiko pinigai didės iki 50 eurų.
Finansų ministras vardijo, kad pagal sritis išlaidos kaip ir kasmet bendrųjų viešųjų finansų didės socialiniai apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai.
Tad ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirti asignavimai gerokai išauga. Nuo 1,4 mlrd. eurų suma išauga iki 3,4 mlrd. eurų.
„Didžiąja dalimi tai vyksta dėl bendrosios pensijų dalies perkėlimo į valstybės biudžetą. Atmetus šį faktorių asignavimai didėja 103,2 mln. Eur arba 9 proc. Tai apima išmokų vaikui didinimą, pareiginės algos bazinio dydžio didinimą, MMA didinimą, paramą būstui įsigyti ir pan.“, – paaiškina socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė.
Pateiktame įstatymo projekte Krašto apsaugai numatyta skirti 2,01 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) (948,009 mln. eurų). Tačiau prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba pavasarį siūlė kitąmet gynybai skirti 2,05 proc. BVP.
Savo biudžetus apsikarpė 4 ministerijos: Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija.
