Šiek tiek karčios istorijos
Padniestrė, pačios regiono valdžios oficialiai vadinama „Padniestrietiška moldoviška respublika“ (dar ne pro šalį būtų pridėti ir Sovietinė arba Komunistinė) yra siauras žemės lopinėlis pleištu įsiterpęs tarp Moldovos ir Ukrainos. Kaip ir seniau, taip ir dabar jos pagrindinė siena yra Dniestro upė. Padniestrė užima ~4163 km2. Įsivaizdavimui jos dydis panašus į Vilniaus ir Kauno rajonų bendrą plotą.
Padniestrės likimas neatsiejamas nuo likusios Moldovos likimo, panašiai kaip Žemaitija neatsiejama nuo likusios Lietuvos. Padniestrės regionas pirmą kartą žemėlapiuose atsirado po rusų-turkų karo prieš 200 metų, kai Rusijos imperija atriekė žemes nuo Moldavijos kunigaikštystės į rytus nuo Dniestro upės. Visgi tai nebuvo atskira šalis nei vienu požiūriu. Padniestrė iš esmės yra negailestingos sovietizacijos pasekmė. Praūžus I-ajam Pasauliniui karui nepriklausoma tapusi Moldova Rusijos komunistų pykčiui išreiškė norą susijungti su Rumunija, o ne su Rusija.
Tarsi keršydama, 1940-ųjų metų birželio mėnesį kartu su Molotovo-Ribentropo paktu, į Moldovą atėjo sovietinė komunistinė kariuomenė, atnešusi didžiausias Moldovos istorijoje negandas, kurių karčios pasekmės jaučiamos ir šiandien. Tarsi peiliu žaisdami „žemę“ komunistai žemėlapyje sukūrė Moldavijos TSR apjungdami Besarabiją ir Padniestrę.
Prasidėjo žiauri sovietizacija ir gerokai masiškesni trėmimai nei Lietuvoje. Iki II-ojo Pasaulinio karo rusai į Sibirą suspėjo išvežti 300 000 moldovų. Nutilus II-ojo Pasaulinio karo griausmui komunistai tęsė prieš karą pradėtus darbus ir iki 1952 metų į Sibirą ištrėmė dar 275 000 moldovų. Iš viso Sibire atsidūrė apie 20 proc. šalies gyventojų. Iki šių dienų, nors moldovai nėra slavai, čia labai populiarūs tokie rusiškai vardai kaip Andrėjus, Dimitrijus ar Nataša, kurie kaimyninėje Rumunijoje yra retenybė.
1991 metų rugpjūčio 27 dieną Moldova paskelbė visišką nepriklausomybę. Šalis nusprendė ne tik susigrąžinti nacionalinius simbolius, bet ir grįžti prie savo kalbos rašymo lotynų abėcėle.
1988 metais Padniestrėje susikūrė Jedinstvo partija, oficialiai atstovaujanti rusų mažumos teises ir skelbianti, kad jos vienas pagrindinių tikslų – neleisti Moldovai susijungti su Rumunija kaip tai buvo anksčiau įvykę tarpukariu. Po rinkimų Padniestrėje valdžioje atsidūrė šalį 20 metų valdysiantis komunistų partijos pirmininkas Igoris Smirnovas. Padniestrė pasiskelbė visišką nepriklausomybę ir, kadangi neliko Sovietų Sąjungos, tapo vienintele oficialia komunizmo tesėja Europoje.
Ji nesileido į jokias derybas su Moldova ir 1992 metų kovo mėnesį prasidėjo kruvinas pilietinis karas.
Konflikto metu susidūrė Moldovos policija ir Padniestrės milicija, kuriai talkino regione vis dar likę rusų kariai ir jų sunkioji technika. Žuvo šimtai civilių žmonių. Po 5 mėnesių karo buvo pasirašytos laikinos paliaubos tarp Moldovos, Padniestrės ir Rusijos prezidentų. Nuo to laiko regione liko didelės Rusijos „taikdarių“ pajėgos. Nuo šios laikinos taikos nebuvo jokių kitų tarpusavio susitarimų ir tarp regionų valdžių vis dar tvyro didelė įtampa.
Įdomybės
Kaip ir priklauso bet kuriai padoriai šaliai, Padniestrė turi atskirus pinigus – Padniestrės rublius. Užsienio žurnalistai internete kartais pasakoja apie keistus naujus Padniestrės pinigus. Prieš kelis metus 1, 3, 5 ir 10 kupiūrų popierinius rublius buvo nuspręsta pakeisti plastikiniais. Vieniems jie primena kazino žetonus, kitiems kažkokius „pokemonus“, kuriuos tėvai prekybcentryje išleidę tam tikrą pinigų sumą juos gauna vaikams. Atsiskaitymai už viską vyksta tik čia galiojančiais grynais pinigais, kuriuos gali gauti vietinėse keityklose. Nėra mums įprastų „Visa“, „Mastercard“ ar kitų mokėjimo sistemų. Yra mistiška vietinė mokėjimo sistema „Raduga“ („Vaivorykštė“), apie kurią niekas iš mūsų nebuvo iki tol girdėjęs.
Šalyje neveikia tarptinklinis ryšys (roamingas, - angl.). Laiškus gali siųsti tik šios mažytės valstybės viduje, kadangi šalis nepriklauso Tarptautinei pašto sąjungai. Čia nėra nei vienos pasaulio užsienio ambasados, o ir pati PMR taip pat niekur neturi ambasados. Susisiekimas su užsieniu vyksta keliais iš Moldovos pusės arba geležinkeliu iš Ukrainos pusės su Rusija.
Šalis didžiuojasi sportiniais pasiekimais. Labiausiai futbolu. Dosniai remiamas vietinių oligarchų saujelės Tiraspolio FC Sheriff žaidžia UEFA Europos lygoje. Dar Padniestrė žinoma dėl povandeninio ledo ritulio. Tai tokia sporto šaka, kurios metu sportininkai po vandeniu susispietę tarsi žuvys akvariume prie ką tik įkritusio maisto vaikosi ritulį. 2000-aisiais Australijoje vyko šios sporto šakos pasaulio čempionatas ir ten dalyvavusios Moldovos rinktinės sportininkai nustebino teisėjus nežinodami, kaip užsidėti ant kojų pelekus.
Komandą 30-0 sutriuškino Kolumbija ir 23-0 Argentina. Po dviejų metų Tiraspolyje įsikūrusi „Moldovos povandeninio ledo ritulio federacija“ (tai vienintelis atvejis, kuomet Padniestrės įstaiga nesigėdija save priskirti Moldovai) nusprendė dalyvauti kitame čempionate Kanadoje. Buvo kiek neįprasta, kai prieš rungtynes grojant Moldovos himną nepasirodė nė vienas sportininkas. Pasirodo, jie buvo pernelyg užsiėmę, nes tuo metu Toronte pildė dokumentus prašydami politinio prieglobsčio.
Kelionė
Nusprendėme aplankyti mistinę Padniestrės Respubliką. Skirtingai nei į Šiaurės Korėja nė viena turistinė agentūra jūsų čia nenuveš. Padniestrė nežymima jokiuose kelių atlasuose (net rusiškuose) ir net XXI amžiuje jos vietovardžiuose pilna klaidų. Populiariame kelių atlase „Collins“ save Benderais vadinantis miestas pramintas Tigina, o „Google maps“ nurodyti gatvių pavadinimai dažnai yra kitokie nei realybėje.
Šioje teritorijoje lankęsi užsieniečiai pasakoja patyrę bauginantį jausmą, kad juos nuolat kažkas stebi, apie sulaikymus vien už kalbėjimą anglų kalba. Pasaulinis kelionių ekspertas „Lonely planet“ kalba apie pasieniečius, savotiškai linksmai ir laisvai interpretuojančius įstatymus. Kyšio suma priklauso nuo tokių faktorių kaip išvaizda, tautybė, fotoaparato dydis, piniginėje esančių kupiūrų skaičius ir, pageidautina, turi būti pateikta doleriais. Į šalį galima patekti traukiniu, taksi (taksi Moldovoje labai pigus, todėl populiaru juo važinėtis tarp miestų) arba autobusu.
Turėdami šią informaciją skatinančią nekelti kojos į Padniestrę, pasirenkame kelionę maršrutiniu autobusu iš Kišiniovo stoties į Benderus. Nusipirkę bilietus laukiame kelionės pradžios. Vairuotojas prieš pradėdamas važiuoti dar pavaikščioja stotyje tarsi turguje kartkartėmis sušukdamas „Benderai! Kas į Benderus? Benderai!“. Pajudame į kelią.
Istorinį reliktą primenančiu Volkswagen mikroautobusu, kuris stebėtinai lengvai įveikia, rodos, bombardavimą iškentusius moldoviškus kelius, pasiekiame Padniestrės Respublikos pasienį. Pravažiuojame porą kareivių saugomų užkardų. Vienoje jų, įraustas į žemę ir iškėlęs vamzdį, tupi tankas! Vairuotojas ramiu balsu pasako: „užsieniečiai eikit į postą“.
Poste rusų pasienietis paklausia kelionės tikslo, išrašo postsovietinėms šalims standartines Migracines korteles, kurių nevalia pamesti, ir mus paleidžia. Po trumpos procedūros mikriuko vairuotojas paklausia, ar viskas tvarkoje, ir važiuojame toliau, į Benderų autobusų stotį.
Vienoje gatvėje randame stulbinantį reliktą – palinkusi prie kryžiažodžio moteris pardavinėja gazuotą vandenį iš vis dar veikiančio 80-ųjų gazuoto vandens automato! Kažkada buvę nepaprastai populiarūs automatai pačioje Rusijoje išliko tik muziejuose. PMR jie yra normalus dalykus. Nebe reikalo vakarų spauda Tiraspolį vadina didžiausiu Europos muziejumi. Visai šalia už 1 rublį 50 kapeikų (maždaug 7 euro centus) galima pasisverti.
Štai čia ir išlenda tamsioji pusė. Beveik visi gyventojai tyliai kovoja už išgyvenimą uždirbdami mažesnę nei 100 eurų algą. Jie susitaiko nesiskųsdami su bet kokia jų valdžios sugalvota užgaida. Padniestrėje gyvena trisdešimtmečiai, kurie nė karto nėra išvažiavę į užsienį. To neleidžia ne tik neįsivaizduojamai mažos pajamos, bet ir padniestriškas pasas, kurio negalėtum parodyti nė vienoje užsienio valstybėje.
Dalyje mieste gatvių fotografuoti uždrausta. Pamatęs mane su veidrodiniu fotoaparatu vienas rusų kareivis mandagiai paprašė parodyti, ką fotografavau. Parodau. Mandagiai leidžia keliauti toliau.
Apie regione klestinčią korupciją, kodėl jų blokiniai namai gražesni nei Lietuvoje ir kaip atrodo vietinių gyvenimas - antroje dalyje.
