Šiandien šuo buvo rastas šalia Bijūnų kaimo esančio Dapų ežero. Šuo buvo negyvas, su pleštine žaizda, ant šuns kūno buvo daug įkandimų, ir įkandimai kakle. (Vilkas nebaigė valgyt šuns, nes manoma, jog vilkas galėjo kažko išsigąsti ir palikti su daugybe žaizdų agonijoje šunį). Prie šuns būdos buvo vilko pėdsakai, ir visai netoli ant arimų buvo daug vilko pėdsakų. Nesuprantu, kodėl Lietuvoje yra dar taip saugomi vilkai.
Vilkai visai įžūlūs, ateina visai prie namų. Ir maža to, kad gadina ūkininkų turtą t.y. pjauna gyvulius, tai dabar pradėjo kėsintis į tai, kas žmogui yra brangu, į jo geriausią draugą – šunį. Ar verta šitaip saugoti vilkus? Juk tai ne pirmas atvejis, kai vilkai iš žmonių atima geriausią draugą. Ir tikrai tokių atvejų bus daugiau, jei vilkų nepradės naikinti, o jų labai daug. Apie ką galvoja valdžia? Ar jie laukia, kol vilkas pasikesins į žmogaus gyvybę? O gal net tada bus svarbiausia vilkai, bet ne žmonės ir jų interesai. Ar tėvai gali būti ramūs dėl savo vaikų, juk tai nutiko tarp dviejų kaimų, čia dažnai ir vaikai vaikštinėja.
Arba tiesiog valdžiai nerūpi žmogaus jausmai, jie nesupranta, kaip šuns šeimininkui, kuris savo šunį: myli, maitina, globoja, rūpinasi yra skaudu matyti negyvą savo mylimą augintinį, ir prie viso šito suprasti, jog šuo labai kankinosi, nes dar buvo paliktas vilkų gyvas. Arba valdžia neturi jausmų ir nesupranta svetimo skausmo... Taip, galima pradėti kaltinti augintinio šeimininką, kad jis kaltas ir neapsaugojo šuns, ir kai siautėja vilkai reikia savo augintinius slėpti nuo vilkų. Bet tai tikra nesąmonė būtų. Gal savo augintinius ir būtų galima pradėti slėpti, bet tai nieko nepakeistų. Juk įrodyta, jog vilkai puola žmones, ypač vaikus...
Aišku, geriau didinkime krašto apsaugą, kuri mus saugos nuo Rusijos. O vilkus palikime ramybėje, juk jie tokie geri, tiesiog žavūs gyvūnai. Tiesiog labai pikta, kai šalis šitaip saugosi nuo kitų šalių agresijos prieš Lietuvą, o pačioje Lietuvoje negali pasirūpinti tuo, jog vilkai leistų ramiai gyventi žmonėms, nepjautu jų gyvulių, mūsų mylimų šunų. Ir tegu šalis nelaukia, kol užges žmogaus gyvybę dėl vilko kaltės. Juk čia, mūsų Lietuvoje, yra jau įprasta laukti, kol turi mirti žmogus, kad valdžia pradėtų kažką keisti žmogaus naudai.
Tiesiog tokį netekties skausmą dėl 8-erius metus auginto šuns gali suprasti žmonės, kurie patys augina šunis, ir šuo jiems yra ne tik gyvūnas, bet ir šeimos narys. Tikiuosi per artimiausią laiką kažkas pasikeis ir problema dėl vilkų bus išspręsta, ir žmonės galės atsikvėpti. Baisu, kas dabar darosi. Labai tikiuosi, jog tokių tragedijų daugiau nebus, nes niekam nelinkiu netekti tokio brangaus sielai draugo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!