Ir nors dabartiniai šio žemyno gyventojai jau yra trečioji ar ketvirtoji imigrantų vaikų karta, noras pristatyti savo kilmę vis dar stiprus. Toks stiprus, kad šokėjai atvyksta ir į Lietuvą.
Liepos mėn. vykusioje Dainų šventėje daugiausiai laiko skyriau Argentinos Beriso miesto „Mindaugo“ bendruomenei (Sociedad Lituana Católica, Cultural y de Socorros Mutuos “Mindaugas“). Prieš metus ten vykau atlikti Švietimo mainų paramos fondo remiamos lituanistinės praktikos, todėl ir toliau iš arti seku šios bendruomenės, skaičiuojančios jau 87-erius metus, gyvenimą. Iš Argentinos taip pat atvyko ir kiti šokių kolektyvai – Dainų šventė sulaukė svečių iš „Nemuno“ bei Kordobos ir Tandilo lietuvių bendruomenių.
Pietų Amerikai taip pat atstovavo „Rambyno“ šokėjai iš Brazilijos.
Bendruomenės įkurtos norint padėti naujakuriams
„Mindaugas“, kaip ir kitos lietuvių bendruomenės Pietų Amerikoje, buvo įkurtas prasidėjus pirmajai emigracijos į šį žemyną bangai. Tokių bendruomenių tikslas buvo padėti naujakuriams įsikurti, kartu leisti laiką, kalbėtis gimtąja kalba ir organizuoti šventes.
Vėliau, keičiantis gyvenimo būdui, atsiradus galimybėms kraustytis į kitus miestus ar dirbti skirtingus darbus bei išmokus vietos kalbą, lietuvių bendruomenių veikla vis labiau pradėjo koncentruotis į tautiškumo palaikymą mokant lietuviškų šokių ir dainų bei kalbos ir švenčiant tradicines šventes. Daugumos Pietų Amerikoje veikiančių bendruomenių centrinė ašis iki dabar išliko būtent šokiai. „Mindaugas“ nėra išimtis.
Dainų šventėje dalyvauja ir su Lietuva nesusiję šokėjai
Po Dainų šventės praėjus beveik trims mėnesiams, paklausiau bendruomenės narių apie jų patirtį Lietuvoje, įspūdžius ir tolimesnės veiklos planus.
Dauguma iš Argentinos atvykusių ir šventėje dalyvavusių argentiniečių turi lietuviško kraujo – jų seneliai ar proseneliai gyveno Lietuvoje.
Vienas iš kelionės tikslų buvo aplankyti jų namus ar bent rasti vardą ant paminklo kapinėse. Nors Lietuvoje tai dažnai sunku suprasti, Pietų Amerikoje galimybė grįžti į šalį, iš kurios emigravo tėvai ar seneliai ir susipažinti su vietove, kur jie gyveno, yra itin svarbi.
Nepaisant to, kad dauguma žmonių, atvykstančių į Lietuvą, nemoka lietuviškai, jie stengiasi nuvykti ir į mažiausius kaimus bei savo akimis pamatyti tai, apie ką būdami maži girdėjo kalbant.
Vis dėlto, ne visi Dainų šventės šokėjai yra susiję su Lietuva kraujo ryšiu – kai kurie turi giminių Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Lenkijoje, tačiau lietuviškus šokius šoka dėl kitų priežasčių. Dažniausiai prie bendruomenės veiklos tokiu atveju prisijungiama, nes pakviečia lietuvių kilmės draugai arba tiesiog sudomina veikla.
Verta paminėti, kad Berise, kur įsikūrusi „Mindaugo“ bendruomenė, konkurencija tarp skirtingų tautų didelė: čia įsikūrusios 22-ių tautų bendruomenės, kviečiančios mokytis šokių ir kalbų. Todėl populiarūs ir tarptautiniai šokiai, kai ta pati grupė mokosi skirtingų tautų šokius.
„Lietuva – labai žalia ir jauki“
Paklausti, kas labiausiai patiko Lietuvoje, argentiniečiai įvardijo Vilnių ir jo architektūrą, saugumą, žalumą bei ramybę. Daugumai patiko, kad šalis nėra per daug turistinė ir dėl to atrodo labiau tikra, natūrali. Paprašyti apibūdinti Dainų šventės patirtį, visi vienbalsiai sutiko, kad buvo įspūdinga ir labai jautru. „Nėra žodžių tam apibūdinti“ – atsakė vienas iš šokėjų.
Dainų šventėje trūko komunikacijos
Dar būdama Argentinoje girdėjau komentarų, kad „žmonės šoka tik tam, kad nuvyktų į Lietuvą ir pakeliautų“. Vis dėlto, tai netiesa – daugumai Dainų šventė buvo gyvenimo įvykis, lauktas ne vienerius metus. Kiekvieno dalyvio patirtis skirtinga – kalbinti argentiniečiai lietuviškus šokius šoka jau 5-30 metų. Kelionės išlaidoms nebuvo gauta papildomos paramos. Be to, Argentinoje Dainų šventės metu žiema, todėl net ir moksleiviams reikia prašyti atostogų.
Dėl šiuo metu nestabilios šalies ekonomikos bendra kelionės kaina kiekvienam šokėjui išaugo bent dešimtadaliu, tačiau tai neatbaidė nuo noro atvykti į Lietuvą. Dauguma lietuvių bendruomenės narių pasistengė išvykti kiek įmanoma ilgesniam laikui ir aplankyti kitas Europos valstybes. Vis dėlto, tai nebuvo paprastos atostogos – jų pradžia buvo nelengvas darbas repeticijose Dainų šventėje. Sunku buvo dėl lietuvių kalbos žinių trūkumo ir tam tikrų organizacinių nesklandumų. Kitai Dainų šventei „Mindaugo“ bendruomenė siūlo paieškoti savanorių, galinčių padėti užsieniečiams bei geriau komunikuoti su kiekvienu atvykstančiu kolektyvu. Tačiau nepaisant sunkumų, kiekvienas kalbintas dalyvis sakė, kad būtinai čia vėl sugrįžtų.
Lietuvybė išlaikoma net ir gyvenant kitame žemyne
Šiuo metu Argentinoje švenčiamas imigrantų mėnesis – pristatomi ne tik tautiniai šokiai, tačiau organizuojamos ir mugės, eisenos, tradicinių amatų pamokos. Vienas iš esminių akcentų yra „išsilaipinimas Argentinoje“ – to meto rūbais persirengę vietos gyventojai atkartoja savo senelių ir prosenelių atvykimą į šią Pietų Amerikos šalį.
Užsienio lietuvių bendruomenės yra vienas iš pavyzdžių, kaip galima išlaikyti ryšius su gimtine net ir būnant kitame žemyne. Ir nors dažnai susilaukia kritikos dėl kalbos nemokėjimo, tai, kiek dėmesio Pietų Amerikoje skiriama Europos tradicijoms, kiek švenčių surengiama ir kiek dalyvių sulaukia skirtingi kolektyvai, yra įrodymas, kad net ir sudėtingomis sąlygomis išugdoma pagarba ir tolerancija kitoms tautoms.