Pirkėjai tampa reiklesni
„Alaus rinkai nepalankios tendencijos išlieka – ji ir toliau traukiasi. Tiesa, kritimą švelnino geri orai – per 8 šių metų mėnesius rinka traukėsi „vos“ 9,5 proc., nors galėjo bent 5 proc. daugiau“, – tendencijas apžvelgė „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) vadovas Rolandas Viršilas. Jo teigimu, per pastaruosius 3 metus alaus rinka Lietuvoje susitraukė daugiau nei ketvirčiu arba 26 proc.
Itin auga nealkoholinio alaus segmentas – sparčiausiai jis populiarėja didmiesčiuose, tačiau kaimo vietovės atsilieka nežymiai. Jei pernai ŠUA nealkoholinio alaus žmonės nusipirko 53 proc. daugiau, tai 2018 m. augimas buvo dar spartesnis – net 110 proc. Rugpjūčio mėnesį net 6,6 proc. parduotuvėse įsigyjamo ŠUA alaus buvo nealkoholinis. Ir tai yra ryškiausias pokytis alaus rinkoje, nes dar prieš dvejus metus nealkoholinio alaus pardavimai balansavo ties 1 proc. žyme.
Jo teigimu, augantį gyventojų reiklumą liudija ir „premium“ klasės alaus populiarumas. ŠUA importuotų „premium“ alaus prekės ženklų pardavimai didėjo 21 proc., lietuviškų – 5 proc.
Sparčiausiai smunkantis segmentas – stiprusis alus, kurio šiemet parduota beveik 15 proc. mažiau. Nepaisant šio segmento nykimo, vyriausybė imasi papildomų draudimų – rengiasi riboti stipraus alaus pakuotės dydį.
Apskritai dėl dabartinės antialkoholinės politikos, R. Viršilo pastebėjimu, labiausiai išlošia stipriųjų gėrimų gamintojai. Jiems pernai ne tik akcizas kilo mažiausiai – 23 proc. (tuo metu alui 5 kartus daugiau – 112 proc.), bet ir menkiausiai traukėsi pardavimai – 10 proc. (lyginant su 2016 m.).
„Tokių rezultatų ir buvo galima tikėtis. Ir Lietuva nėra vienetinis atvejis – tą patį matome ir Estijoje, kur, padidinus akcizus, stipraus alkoholio suvartojimas netgi išaugo 3 proc., kai alaus pardavimai krito 43 proc. Taigi, beatodairiška akcizų politika žmones skatina nuo silpnųjų gėrimų pereiti prie stipriųjų, kurie kaip tik ir gilina alkoholizmo problemą. Tačiau taip valstybė surenka daugiau akcizų. Bet ar tai yra tikslas?“, – pokyčius komentavo vadovas.
Eksportas labiausiai augo į Rusiją, bet atrastos ir egzotinės šalys
Traukiantis Lietuvos alaus rinkai, šalies aludariai vis daugiau pastangų skiria 35 proc. augusiam eksportui, kuris leidžia išlaikyti gamybos apimtis ir darbo vietas Lietuvoje. Bene sparčiausiai augo ŠUA produkcijos eksportas į Rusiją (80 proc.) bei Baltarusiją (75 proc.). ŠUA verdamas alus paklausus ir tradicinėse alaus šalyse – antai eksportas į Jungtinę Karalystę pašoko 35 proc., o į Vokietiją, Olandiją, Belgiją augo net 5,5 karto.
ŠUA eksporto rinkų ieško ne tik Europoje, bet ir Afrikoje bei Azijoje. Šiemet įžengta į Singapūro rinką, kuri yra vartai į Pietryčių Azijos – Indonezijos, Vietnamo, Malaizijos – rinkas. Kartu bus didinamos eksporto į Kiniją apimtys. Afrikoje, šalia Tanzanijos ir Zimbabvės, ŠUA eksporto žemėlapyje vėl turėtų atsirasti Gana bei Pietų Afrikos respublika.
