Energetikos ministerija siūlo liberalizuoti gamtinių dujų tiekimo tvarką, panaikinant prievolę reguliuojamiems energijos gamintojams pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“.
Kaip teigiama projekte, šiuo pakeitimu pradedamas laipsniškas valstybės pagalbos priemonių, skirtų Klaipėdos SGD terminalo integracijai į dujų rinką, mažinimas. Šie pakeitimai taip pat sudaro sąlygas mažinti į Lietuvos dujų rinką patiekiamą SGD terminalo būtinojo kiekio apimtį tuo atveju, jeigu dalis į terminalą pristatytų SGD būtų perkraunama į mažesnius SGD bunkeriavimo laivus ir parduodama kitose rinkose.
Taip pat siekiama perkelti paskirtojo tiekėjo veiklą į konkurencinę dujų tiekimo rinką ir atsisakyti SGD terminalo būtinojo kiekio realizavimo kainos reguliavimo.
Įsigaliojus šiems pakeitimams, pasak projekto autorių, paskirtasis tiekėjas perkels visą savo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką, energijos gamintojai neturės pirmumo tvarka pirkti dujų iš paskirtojo tiekėjo, o parduodamo SGD terminalo būtinojo kiekio kaina taps nereguliuojama.
Taip norima sudaryti papildomas paskatas didinti paskirtojo tiekėjo veiklos efektyvumą ir gerinti finansinius rezultatus, kadangi paskirtasis tiekėjas pardavimų maržą gaus tik tuomet, jeigu sugebės realizuoti dujas brangiau nei to mėnesio vidutinė dujų importo kaina į Lietuvą.
Energetikos ministerijos teigimu, įgyvendinus šiuos pakeitimus, būtų padidinta konkurencija gamtinių dujų rinkoje ir jos likvidumas.
Šiuo metu reguliuojami energijos gamintojai privalo dujas įsigyti iš paskirtojo tiekėjo „Litgas“ už kas ketvirtį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatomą tikslinę dujų kainą. Todėl paskirtasis tiekėjas ir gamtines dujas vartojantys reguliuojami energijos gamintojai iš esmės nedalyvauja gamtinių dujų rinkoje.
Paskirtajam tiekėjui ir toliau išliktų prievolė užtikrinti būtinąją SGD terminalo veiklą, importuojant per SGD terminalą šiai veiklai reikalingą SGD kiekį. „Litgas“ paskirtuoju tiekėju tapo 2014 m. ir privalo rūpintis Klaipėdos SGD terminalo paskirtuoju tiekimu 10 metų nuo 2015 m. sausio 1 d.
Energijos išteklių rinkos įstatymo pakeitimu siūloma nustatyti, kad reguliuojami energijos gamintojai, kurie per metus suvartoja 50 GWh gamtinių dujų ar daugiau, ne mažiau kaip 50 proc. reikalingo metinio gamtinių dujų kiekio įsigytų konkurencinėmis sąlygomis gamtinių dujų biržoje. Ministerijos duomenimis, šiuo metu yra aštuoni tokie reguliuojami energijos gamintojai, kurie suvartoja apie 90 proc. viso reguliuojamų energijos gamintojų suvartojamo gamtinių dujų kiekio.
Tuo tarpu Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti sąnaudų, patirtų įsigyjant dujas ne biržoje, pagrįstumo pripažinimo principus.
Numatoma, kad tais atvejais, kai kuro, naudojamo šilumos ir (ar) karšto vandens gamybai, įsigijimas buvo vykdomas ne per biržą, pagrįstomis sąnaudomis pripažįstamos ir į šilumos ir (ar) karšto vandens kainos kintamąją dedamąją gali būti traukiamos įmonės dujų įsigijimo sąnaudos, neviršijančios vidutinės biržos kainos.
Vidutinė biržos kaina būtų nustatoma Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.
Seimui pritarus teisės aktų pakeitimams, jie įsigaliotų nuo 2019 m.
