„Tarpuvaldis ir porinkiminis laikotarpis reiškia, kad keičiasi Vyriausybė, keičiasi Seimas, o tai yra sudėtingas laikas kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, mano požiūriu. Čia buvo papildoma krizė prie tos krizės, kuri buvo“, – trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė jis.
A. Želionis pasakojo, kad 2008 metų pabaigoje ir 2009 metų pradžioje skolinamasis Lietuvai pradėjo smarkiai brangti.
„Bendras kontekstas buvo toks, kad Europos centrinis bankas pakėlė palūkanų normas, buvo 4,25 proc. bazinės palūkanos, o jos turėjo įtakos bendrai skolinimosi kainodarai. Susidarė situacija, ėjome prie to, kas buvo 2008 metais. Pirmus tris ketvirčius buvo ir bendrojo vidaus produkto augimas, tokios šviesios perspektyvos. Bet tada dėl krizės viskas sustojo – tiek užsienio kapitalo rinkos, tiek vidaus skolinamasis“, – kalbėjo jis.
Finansų ministerijos pareigūnas prisiminė, kad anuomet situacija buvo išties sudėtinga. „Lietuva praktiškai stovėjo ant bankroto slenksčio“, – sakė A. Želionis.
Parlamentinis tyrimas
Trečiadienį vyko ketvirtasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo BFK posėdis.
Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.
Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt. Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
