Kodėl vis dar stovi neveikiantys matuokliai?
Kaip teigia Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyriaus organizavimo poskyrio vedėjas Vladimiras Michailovas, šiuo metu Vilniuje veikia 18 greičio radarų.
Pusė iš jų atlieka ir papildomas funkcijas – stebi vairuotojus, kurie nestoja prie raudono šviesoforo signalo ar važiuoja autobusams skirta eismo juosta, nors to daryti negali.
„Didžioji dalis greičio matuoklių buvo įrengta kartu su Automatizuota eismo valdymo sistema. Kiti įrengti atsižvelgiant į vietas, kuriose dažniausiai viršijamas greitis, fiksuojami eismo įvykiai“, – LRT.lt sako V. Michailovas.
Tačiau dar 2003-aisiais savivaldybės administracija dėl greičio matavimo paslaugų pirkimo-pardavimo buvo pasirašiusi sutartį su įmone „Vildoma“, o 2006-aisiais – su bendrove „Eismas“, kuri vėliau tapo UAB „Urbico“.
Pagal minėtas sutartis Vilniuje buvo įrengtos net 56 stacionarios greičio matavimo sistemos. Tačiau, pasibaigus penkerių metų trukmės sutartims, šių įmonių įrengti greičio matuokliai tapo vaiduokliais.
Vilniaus vairuotojai ir miesto svečiai stebisi, kodėl jau daugelį metų nenaudojami matuokliai vis dar neišmontuoti. Iš lakoniško miesto atstovų atsakymo galima suprasti, kad kai kurie gali būti prikelti antram gyvenimui.
„Šiuo metu vertinama greičio matuoklių būklė, vietų poreikis ir galimybės integruoti juos į šiuo metu rengiamą greičio matuoklių plėtros sistemą. Dalį nusidėvėjusių greičio matuoklių artimiausiu metu planuojame išmontuoti“, – papildo Vilniaus miesto savivaldybės Eismo priežiūros skyriaus vedėjas Tomas Kamaitis.
Kol kas kalbama apie tai, kad planuojama atnaujinti 12 esamų greičio matuoklių, taip pat užsimenama apie tai, kad bus įrengta ir naujų. Tačiau nei kiek, nei kur – neatskleidžiama.
Situacija Kaune keisis radikaliai
Kol vilniečiai priversti spėlioti, kuris greičio radaras veikia, o kuris – ne, antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno vairuotojai važinėja atsipalaidavę. Šiuo metu čia veikia vos vienas greičio matuoklis esantis Taikos ir Pašilės gatvių sankryžoje.
Tačiau kaip LRT.lt teigė Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Mindaugas Augustaitis, situacija greitai pasikeis.
„Šiuo metu su viena bendrove esame pasirašę sutartį ir bus perkami penki stacionarūs greičio matuokliai ir aštuoni jų korpusai.
Tai reiškia, kad kažkuriose trijose vietose matuokliai neveiks, tačiau visa įranga reguliariai bus perkeliama priklausomai nuo situacijos, pavyzdžiui, ten, kur didesni eismo srautai arba padaugės avarijų“, – pasakoja M. Augustaitis.
Kaip tikino M. Augustinaitis, vairuotojai tikrai nebus perspėjami kuriuo metu ir kokie matuokliai veikia. Bet kokiu atveju, specialisto teigimu, vairuotojai bus priversti keisti savo vairavimo įpročius, nes naujieji greičio radarai pažeidėjų nesirinks – fiksuos visus.
„Šie matuokliai turės galimybę greitį matuoti vietose, kuriose yra iki šešių eismo juostų abejomis kryptimis. Greičio matuokliai, kuriuos įsigijo Kauno miesto savivaldybė, vienu metu gali fiksuoti ne vieną, bet kelis pažeidėjus, todėl neturėtų būti atvejų, kai vairuotojams pavyks būti neužfiksuotiems.
Taip pat, esant poreikiui, jie galės fiksuoti ir pažeidėjus, kurie važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui“, – naujųjų greičio matuoklių galimybes LRT.lt vardija M. Augustaitis.
Kauno miesto savivaldybės atstovas patikino, kad naujų greičio matuoklių neturėtų ištikti toks pat likimas, kaip tų, kurie šiuo metu nenaudojami stūkso Vilniuje.
„Mes turime priežiūros sutartį, o greičio matuoklių įrengimu rūpinasi pati savivaldybė. Todėl, pavyzdžiui, jei bankrutuotų įmonė, kuri juos prižiūrės dabar, sudarytume sutartį su kita“, – paaiškino M. Augustaitis.
Pašnekovas patikino, kad naujieji greičio matuokliai veikti pradės dar iki šių metų pabaigos. Taip pat žinomos ir konkrečios vietos, kuriose jie bus sumontuoti.
Tai Europos, Baltų, Šiaurės ir Karaliaus Mindaugo prospektai, Nuokalnės, Kalantos ir Jonavos gatvės. Visos šios vietos bus paženklintos taip, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės.
Specialisto paklausus apie greičio matuoklius, kurie yra šalia Kauno, pavyzdžiui, prie prekybos centro „Mega“, ant Česlovo Radzinausko tilto per Nemuną ar prie viaduko į Rumšiškes, jis atsakė, kad šie matuokliai priklauso ne Kauno miestui.
„Šiuos matuoklius prižiūri Lietuvos kelių direkcija, kadangi jie įrengti magistraliniuose keliuose. Mano žiniomis, jie visi yra veikiantys“, – patikslina M. Augustaitis.
Deja, tačiau pasitikslinti apie šiuos ir kitus Lietuvos automobilių kelių direkcijai priklausančius greičio matuoklius LRT.lt negalėjo, nes nepavyko susisiekti su LAKD atstovais.
