Valdantieji siekia priimti koalicijos partneriams socialdarbiečiams naudingas Politinių partijų finansavimo įstatymo pataisas bei patvirtinti pataisas, numatančias, kad lėšos LSDDP dotacijai būtų skolinamos kartu su lėšomis būtinomis pasiekti 2 proc. BVP gynybai.
Opozicijai nesiregistravus balsavime, ankstesni valdančiųjų „valstiečių“ bandymai priimti koalicijos partneriams socialdarbiečiams naudingas įstatymo pataisas buvo nesėkmingi.
Valdantieji aiškina, kad partijų finansavimo įstatymo pataisos yra būtinos, užtikrinant politinių partijų skaidrumą. A. Širinskienė tvirtina, kad neskyrus koalicijos partneriams valstybės finansavimo, kiltų rizika, kad šie politinę veiklą imtųsi finansuoti neskaidriai.
Tuo tarpu opozicija ir politikos ekspertai valdančiųjų sumanymą vertina labai skeptiškai.
Pasak opozicijos politikų, valdantieji keisdami esamą partijų finansavimo tvarką iš esmės keičia žaidimo taisykles viduryje žaidimo. Pasak jų, „valstiečiai“ stumdami LSDDP naudingą sprendimą užsiiminėja politine korupcija, nes siekia užsitikrinti socialdarbiečių palaikymą priimant sprendimus.
Ypač didelę kritikos bangą iššaukė rugsėjo 27 d. „valstietės“ Agnės Širinskienės įregistruota pataisa, numatanti, kad lėšos papildomam partijų finansavimui būtų skolinamos kartu su lėšomis, būtinomis pasiekti 2 proc. BVP įsipareigojimus NATO.
Opozicijai nesiregistravus balsavime, bandymas finansavimą LSDDP paslėpti po įstatymu, skirtu papildomai skolintis gynybai, buvo nesėkmingas.
Iniciatyvos kritikai pastarąją iniciatyvą apibūdino kaip „valstiečių“ siekį bet kokia kaina užtikrinti apie 200 tūkst. eurų valstybės lėšų koalicijos partneriams. Anot jų, „valstiečiai“ nesąžiningai sutapatino siaurus partinius interesus su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais.
Nors įstatymo iniciatorė ir premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad tai vienintelis būdas užtikrinti valstybės finansavimą LSDDP, iniciatyvai viešai priekaištavo „valstiečiams“ priklausantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas. Pasak jo, toks sprendimas pastato į pavojų Lietuvos nacionalinio saugumo interesus ir suduoda rimtą smūgį tarptautiniam Lietuvos patikimumui. Politikas kaltino koalicijos partnerių LSDDP lyderius šantažuojant „valstiečius“.
A.Širinskienės iniciatyvai nepritaria ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pasak Seimo pirmininko, projektai, numatantys partijų finansavimą ir krašto gynybos finansavimą neturėtų būti tapatinami.
Į Seimo pirmininką, prašydamas į svarstymo ir pataisų teikimo stadiją grąžinti A. Širinskienės teiktą įstatymo projektą, kreipėsi konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Konservatorius aiškino, kad skolintis norint užtikrinti Lietuvos įsipareigojimus gynybai būtina, tačiau mėginimas kartu skolintis ir partijų finansavimui primena politinę korupciją.
Tuo tarpu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pritaria A. Širinskienės pataisoms ir sako, kad opozicija „kelia audras vandens stiklinėje“ dėl techninių įstatymo pataisų. Pasak R. Karbauskio, pataisos dėl papildomo partijų finansavimo yra techninės ir jokios grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia.
Pasak „valstiečių“ lyderio, toje pačioje biudžeto eilutėje numatytos lėšos, užtikrinančios skaidrų parlamentinių partijų finansavimą, lėšos referendumui, rinkimams, užsienio valstybių svarbių asmenų vizitams, daugiabučių namų atnaujinimui, kredito unijų sistemos struktūrinei reformai įgyvendinti, arbitražų ar teismų sprendimams, kuriais priteistos sumos iš Lietuvos valstybės, bei įsipareigojimams NATO vykdyti.
„Valstiečių“ lyderiai leidžia suprasti, kad sieks patvirtinti jau esamas pataisas. A. Širinskienė Eltai sakė, kad, tikriausiai, naujų siūlymų nebus. Politikė tiksisi, kad opozicijai nebepavyks blokuoti iniciatyvos nes valdančiuosius sustiprins iš komandiruočių grįžę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai.
ELTA primena, kad poreikis skolintis papildomai lėšų krašto apsaugai atsirado dėl spartesnio, nei buvo numatyta, šalies ekonomikos augimo. Planuojant 2018 m. biudžetą, tikėtasi, kad Lietuvos gynybos finansavimas turėtų siekti 2,006 proc. BVP. Tačiau dėl spartesnio ekonomikos augimo procentinė krašto gynybai skiriama dalis sumažėjo. 2 proc. BVP gynybai yra NATO dokumentuose užfiksuotas valstybių įsipareigojimas.