Apie problemas viešai savo feisbuko profilyje prabilo kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas Darius Kuolys, kuris teigė rugsėjo 20-ąją kartu su dar keliais istorikais gavęs glaustą ministerijoje dirbančio kolegos elektroninį laišką: „Laba diena, siunčiu žiniai“. Ir nuorodą į rugsėjo 10-ąją tyliai tyliai paskelbtą „viešąjį pirkimą“.
„Ministerijai pavaldus Ugdymo plėtotės centras praneša, kad įgyvendindamas projektą „Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“, kurio vertė 7 810 930 eurų, „vykdo pirkimą atviro konkurso būdų ir numato įsigyti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų ir jas lydinčios medžiagos rengimo paslaugas“. O „pasiūlymas turi būti pateiktas iki 2018 m. spalio 15 d.“, – rašė D. Kuolys.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo laišku ministerija kviečia „paslaugų teikėjus“ per 25 dienas suburti mokslininkų, mokytojų grupes, parengti ir pateikti išsamius projektus, kaip šios grupės sukurs naują bendrojo ugdymo turinį – nuo pirmos iki dvyliktos klasės, nuo dorinio, matematinio, kalbinio iki kūno kultūros ugdymo.
„Tiesa, „paslaugų teikėjai“ gali „pirkimo objektą“ skaldyti dalimis ir pasirinkti: kurs visų mokomųjų dalykų programas ar imsis tik dalies, pvz. matematinio ir gamtamokslinio ugdymo.
Pasak jo, tokio pirkimo ir tokios avantiūristinės spartos Lietuvos švietimo istorijoje dar nėra buvę.
„Neteko girdėti, kad kurios kitos valstybės Švietimo ministerija „pirktų“ visą mokyklinio ugdymo turinį viešojo pirkimo būdu. Juk kalba – apie esmių esmę: ko mokysime, kaip ugdysime Lietuvos vaikus, kokius pamatus savo tautos ateičiai dėsime? Dėl to laisva politinė bendruomenė viešai ir rimtai diskutuoja: visų pirma, sutaria dėl principų, bendrųjų tikslų, krypčių ir gairių, tada telkiasi kūrybingus protus gairėms išplėtoti ir įgyvendinti“, – rašė D. Kuolys.
Jo vertinimu, yra paradoksalu, kad Švietimo ir mokslo ministerija savo svetainėje kasdien publikuoja pranešimus spaudai apie įvairiausius nutikimus – net Lietuvos regionuose vykstančias mokytojų konsultacijas, tačiau nė vieno pranešimo – apie patį svarbiausią ministerijos projektą.
„Jis reikšmingai nutylimas ir visuose iki šiol skelbtuose ministerijos planuojamų darbų dokumentuose. Tačiau šiuose dokumentuose pranešami du keisti, vienas kitam prieštaraujantys, dalykai: „2018 m. atnaujinamos visų dalykų bendrojo ugdymo programos“; 2018 m. lapkritį „pradeda veikti 9 ekspertų grupės ugdymo turiniui atnaujinti, vyksta viešosios konsultacijos“!!! Ir kas su kuo lapkritį dėl naujo ugdymo turinio „viešai konsultuosis“ – spalį „pirkimo objektą“ įsigijęs „paslaugos teikėjas“ su „paslaugos pirkėju“?“, – rašė D. Kuolys.
Švietimo ekspertė, buvusi prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja švietimo klausimais Virginija Būdienė įžvelgė didžiulių problemų tame, kaip yra žiūrima į ugdymo turinio kūrimą.
„Ugdymo turinio kūrimas yra valstybės kūrimas. Kas yra ugdymo turinys? Tai yra visa mokyklos filosofija, mokyklos tikslai, kurie po to nusileidžia į visų dalykų ugdymo programas. Visos valstybės tą ugdymo turinį labai rimtai kuria, nepaleidžia į kažkokius viešuosius pirkimus, kur kažkas atsitiktinis, gal pigiausiai pasiūlęs, tą ugdymo turinį sukurs. Taip nėra niekur pasaulyje“, – sakė V. Būdienė.
Ji neatmetė, kad formaliai gali taip būti, kad įstatymai reikalauja išleisti bet kokias biudžetas (biudžeto arba ES struktūrinių fondų) tik konkursiniu būdu.
„Čia gali būti formali problema. Bet aplink Švietimo ir mokslo ministeriją yra daugybė institucijų, kurios atsako už ugdymo turinio kūrimą, ir jos pačios turi ugdymo turinį kurti, prisitraukiant ekspertus, akademikus, mokytojus. Kodėl šitas nevyksta? Arba mes iki galo nežinome, galbūt, mes matome tik fragmentą“, – sakė V. Būdienė.
Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis patikslino, kad viešųjų pirkimų būdu ieškoma ne tų, kas galėtų sukurti visą ugdymo turinį, o tik ekspertų, kurie galėtų pagelbėti. Esą vienintelis būdas, kaip jiems galima sumokėti už darbą, yra pirkti jų paslaugas viešųjų pirkimų būdu.
Pasak centro direktoriaus, šie ekspertai su švietimo bendruomene dvejus metus kurs atnaujintą ugdymo turinį.
„Siektume susitarimo visoje švietimo bendruomenėje. Tame projekte yra numatytos konsultacijos, susitikimai su švietimo, mokyklų bendruomenėmis, su tėvais“, – sakė G. Vaidelis.
Jis taip pat patikslino, kad šiam viešajam pirkimui numatyta skirti 1,3 mln. eurų.
„7 mln. eurų yra visa keturių metų projekto vertė, kur yra skaitmeninio turinio atnaujinimas ir diegimas, o šitas pirkimas 1,3 mln. eurų. Jis yra viešai paskelbtas Centrinėje projektų valdymo informacinėje sistemoje. Dviems metams – 84 ekspertai aštuonioms skirtingoms sritims“, – sakė G. Vaidelis.
Jis taip pat neigė, kad apie tą konkursą nebuvo informacijos.
„Visur viešai buvo paskelbta, mes gegužę darėme forumą Linkmenų fabrike , pristatinėjome planą, man atrodo. ir tie žmonės buvo kviesti. Vasarą visose konsultacijose pristatinėjome, ir net ne vasarą skelbėme, o rudenį, kad visi čia būtų, o ne atostogautų“, – gynėsi G. Vaidelis.
Švietimo ekspertė prof. Vilija Targamadzė iš principo kritikavo pasirengimą atnaujinti ugdymo programas.
„Ugdymo turinyje yra programuojamas ir vertybinis pagrindas. Dabar yra nesusitarta dėl metodologinių dalykų. Tik susitarus dėl jų, galima rengti programas. Dabar pirkimo sąlygose yra pateikiami skirtingo lygmens dokumentai, tai nėra siejama su Geros mokyklos koncepcija“, – sakė V. Targamadzė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Vilniaus universiteto mokslininkai dar 2009 m. savo kolektyvinėje monografijoje pažymėjo, kad dabartinės bendrojo ugdymo programos yra eklektiškos.
„Pas mus didžiausia problema yra, kad pamirštama, kad ugdymo pagrindas yra vertybės, ir reikia susitarti. Tam turi būti iš pat pradžių pasirengta. To negali nuspręsti grupelė arba vienas žmogus“, – sakė V. Targamadzė.
Viešos deklaracijos, kad tarsis visa švietimo bendruomenė, nėra tokios gražios realybėje, leido suprasti švietimo ekspertė.
„Mes griauname iš viso demokratiją. Šiandien Lietuvoje neveikia Švietimo taryba, Bendrojo ugdymo taryba neturi savo žodžio, Ministerijos kolegija neveikia. Apie ką mes kalbame? Kalbame apie tai, kad atsiranda kelių žmonių arba grupuotės diktatas visai Lietuvai“, – sakė V. Targamadzė.