Negalutiniai oficialūs rezultatai, paskelbti suskaičiavus 85 proc. balsalapių, rodo, kad M. Dodikas gavo 56 proc., o jo pagrindinis oponentas Mladenas Ivaničius – 42 proc. balsų.
„Ši žmonių valia nepalieka abejonių, ko jie nori“, – pareiškė M. Dodikas ir pridūrė, kad rinkėjai „nubaudė“ jo oponentą už „vergišką politiką Vakarų atžvilgiu“.
M. Ivaničius pripažino pralaimėjęs. Galutiniai oficialūs rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį.
M. Dodikas yra federacinės valstybės vienos iš dalių – Serbijos respublikos – ilgametis lyderis, pasisakantis už serbų atsiskyrimą nuo Bosnijos.
Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumą – valstybės vadovo funkcijas vykdančią kolektyvinę instituciją, kurią sudaro trys nariai – po vieną nuo bosnių, kroatų ir serbų etninių bendrijų. Jie vadovauja Prezidiumui rotacijos būdu, keisdamiesi kas aštuoni mėnesiai.
M. Dodiko išrinkimas į šią instituciją sudavė skaudų smūgį pastangoms sustiprinti vienybę šalyje, kurios etninis susiskaldymas pakurstė kruviną 1992–1995 metų karą, pareikalavusį 100 tūkst. žmonių gyvybių ir dar milijonus gyventojų privertusį palikti savo namus.
„Mano darbo pirmasis prioritetas ateityje bus serbų liaudies ir Serbijos respublikos padėtis“, – sakė M. Dodikas, turėdamas omeny pusiau autonominį darinį, kuriam jis vadovauja nuo 2010 metų.
Šie rinkimai laikomi užuomina apie Bosnijos ateities kryptį: ar šalis judės link integracijos su Europos Sąjunga ir NATO, ar toliau bus valdoma įsisenėjusios priešpriešos ir nesutarimų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas reiškė palaikymą atvirai prieš Vakarus nusistačiusiam M. Dodikui. Jungtinės Valstijos savo ruožtu yra paskelbusios sankcijas M. Dodikui už aktyvų trukdymą įgyvendinti Bosnijos karą užbaigusius 1995 metų Deitono taikos susitarimus.
Per sekmadienį vykusius rinkimus buvo renkami atstovai į postus painioje šios šalies valdymo sistemoje, sukurtoje remiantis taikos sutartimi.
Pagal Deitono susitarimą šalis buvo padalyta į du pusiau nepriklausomus darinius – serbų dominuojamą Serbijos respubliką ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos federaciją. Abu šiuos darinius jungia silpnos centrinės valdžios institucijos.
Kritikai sako, kad vadinamoji Deitono sistema įtvirtino Bosnijos ir Hercegovinos susiskaldymą etniniu pagrindu ir nesudaro sąlygų veiksmingam 3,5 mln. gyventojų turinčios šalies valdymui.
Suvienytos daugiatautės Bosnijos šalininkai sulaukė paspirties, kovoje dėl kroatų atstovo Prezidiume pranašumą užsitikrinus nuosaikių pažiūrų kandidatui. Kaip rodo negalutiniai rezultatai, Želko Komšičius (Želkas Komšičius) gavo 49 proc., o jo varžovas nacionalistas Draganas Čovičius – 38 proc. balsų.
D. Čovičius pasisako už dar didesnę Bosnijos fragmentaciją – jis siūlo įkurti atskirą kroatišką darinį. Tačiau Ž. Komšičiaus tikėtina pergalė bosnių ir kroatų federacijoje taip pat gali pakurstyti nesutarimų.
Kroatų nacionalistai ginčija jo legitimumą tapti kroatų atstovu ir sako, kad Ž. Komšičius yra daugiausiai remiamas musulmonų bosnių. D. Čovičius perspėjo, kad gali kilti „beprecedentė krizė“.
Bosnių atstovu Prezidiume buvo išrinktas valdančiosios Demokratinės veiksmo partijos kandidatas Šefikas Džaferovičius.
Kartu su Prezidiumo nariais sekmadienį buvo renkamas Serbijos respublikos prezidentas, Federacijos ir serbų parlamentai, taip pat regionų valdžia.
Pasak rinkimų pareigūnų, savo valią pareiškė daugiau kaip pusė iš 3,3 mln. Bosnijos ir Hercegovinos rinkėjų. Kampaniją temdė skaldanti retoriką; įtampą dar labiau didino pranešimai apie numanomus rinkimų pažeidimus.
Tačiau rinkimų pareigūnai teigė, kad balsavimas vyko „nepaprastai sąžiningai“.