Lentelių naikintojas
Už 50 km nuo Londono esančiame Krolyje karatė turnyras surengtas jau 42-ą kartą.
Čia iškovoti titulai vertinami ne tik dėl gilių varžybų tradicijų, bet ir ypatingos konkurencijos: Vakarų Sasekso grafystėje renkasi skirtingų karatė organizacijų atstovai, retai turintys progą išbandyti jėgas tarpusavyje.
Šįkart „British Open“ dalyvavo per šimtą sportininkų iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Airijos, Prancūzijos, Rusijos, Ispanijos, Nyderlandų, Belgijos, Lenkijos, Norvegijos, Švedijos, Šveicarijos, Vengrijos, Rumunijos, Graikijos, JAV, Kanados, Zimbabvės, Pakistano.
Prieš metus Krolyje triumfavo vienas lietuvis – vidutinio svorio kategorijoje lygių neturėjo Vytautas Cėpla, kuris šįkart varžybas praleido, nes visą dėmesį skirs lapkritį Budapešte (Vengrija) vyksiančiam Europos čempionatui.
Tačiau ir be jo istorija pasikartojo: Lietuvos rinktinei vėl sėkmingiausia buvo vyrų vidutinio svorio (iki 80 kg) kategorija, kurios rampų šviesoje atsidūrė J. Kvietka, laimėjęs visas penkias kovas.
Finale lietuvis po dviejų pratęsimų teisėjų sprendimu 4:1 įveikė rusą Viktorą Beliajevą.
Pakeliui į lemiamą mūšį jis dvi kovas laimėjo po tamešivari – papildomos lentelių laužymo rungties, kurios prireikia, kai nė vienas iš varžovų neįtikina teisėjų savo pranašumu, o kovotojų svorių skirtumas neviršija leidžiamos paklaidos.
Tokiu būdu J. Kvieta aštuntfinalyje eliminavo olandą Ferry Wortmaną, o ketvirtfinalyje – rusą Aleksandrą Drozdą. Pastarajam Lietuvos kovotojas atsirevanšavo už pralaimėjimą praėjusių metų Kiokušin pasaulio sąjungos (KWU) planetos čempionate.
Įdomu, jog smūgio technikos laužant lenteles nugalėtojas nelavino ištisus metus – pastarąjį kartą tamešivari jam teko dalyvauti praėjusiame „British Open“.
„Tai – savotiška loterija. Nežinai, kiek lentelių „užsidėjęs“ priešininkas, nes turi apsispręsti dar prieš kovą. Manau, tai yra šių varžybų minusas. Iš kitos pusės, tamešivari – gražus reginys. Kai buvau vaikas, stebėti, kaip karatistai laužo blokus, ledą, lentas, buvo didžiausia pramoga. Žiūrovams tai gera atrakcija, o dalyviams – galvos skausmas. Ir rankos skausmas taip pat. Šiemet, laimei, apsiėjau be traumų, bet pernai taip susitrenkiau, kad visa ranka ištino“, – DELFI pasakojo J. Kvietka.
Likusias dvi savo kovas jis laimėjo į nokautą (ippon) pasiuntęs Gabrielį Barbu iš Jungtinės Karalystės ir Igorį Lamotą iš Lenkijos.
Trenerio Ričardo Poškos auklėtinis jau keletą metų yra nuolatinis nacionalinės rinktinės narys, bet gausiu aukščiausio rango varžybų medalių kraičiu pasigirti negalėjo – iki šiol didžiausias pasiekimas buvo KWU pasaulio pirmenybėse iškovota bronza.
Trečią kartą „British Open“ startavęs kaunietis ant prizininkų pakylos Krolyje anksčiau irgi nebuvo lipęs.
Dabar J. Kvietka nekantriai lauks Senojo žemyno pirmenybių Budapešte, net nepaisydamas to, jog ten teks galynėtis su sunkesniais varžovais – kovotojai nebus skirstomi į svorio kategorijas.
„Ambicijų man niekada netrūko – ką matau, tą ir bandau paimti. Aš jau įpratęs su sunkesniais kovoti. Man patinka toks formatas. Svoris – sąlyginis faktorius, kai būna daug kategorijų, taip ir lieka neaišku, kuris kovotojas geriausias. O kai jų nėra, visi viską mato, ir klausimų nebelieka“, – teigė sportininkas.
Dėjo deguonies kaukę
Tuščiomis Krolyje neliko ir kitas Lietuvos atstovas vidutinio svorio kategorijoje. Tačiau Jevgenijus Jurutas vargu ar geistų kada nors dar kartą laimėti bronzą tokiomis aplinkybėmis.
Po ketvirtfinalio tarp lietuvio ir rumuno Mihai Catalino Mocanu varžybos buvo sustabdytos pusvalandžiui, nes salėje budėjusiems medikams teko palikti savo postą ir greitosios pagalbos automobiliu vežti kovotoją į ligoninę.
J. Jurutui priešininkas kumščiu pataikė į gerklę. Toks smūgis – draudžiamas, todėl rumunas buvo diskvalifikuotas. Nors jis pats tvirtino kliudęs lietuvio krūtinę ir net pateikė protestą, kuris buvo atmestas.
„Jeigu pataikytų į krūtinę, tikrai nedusčiau ir nevemčiau. Iš tikrųjų, kliuvo tiesiai į Adomo obuolį. Skausmas buvo milžiniškas, – jau atsigavęs DELFI pasakojo daugkartinis Lietuvos pirmenybių prizininkas. – Obuolys sulindo gilyn, negalėjau kvėpuoti, viskas užsispaudė, ėmė spazmuoti.“
Kovotojui dar salėje buvo uždėta deguonies kaukė. Vėliau ligoninėje jis praleido dvi valandas.
„Gerai, kad niekas nelūžo, antraip naktį būčiau leidęs palatoje. Skaudėti vis dar skauda, bet jau geriau. Gaila, kad šitaip baigėsi, norėjau dar pakovoti, gal ir finale su Justinu būtume susitikę. Bet man iškart pasakė, kad tai nebūtų protinga“, – parvykęs į areną, komentavo J. Jurutas.
Grįžo jis tik užlipti ant apdovanojimų pakylos – nors pergalė ketvirtfinalyje buvo įskaityta, pasirodyti pusfinalyje karatė meistras nebeturėjo galimybių.
Kitas startas jo laukia gruodį Varnoje (Bulgarija) vyksiančiame KWU Europos čempionate.
Nokautas – pirmu smūgiu
Tuo metu nuo sunkiasvorio Evento Gužausko smūgių kentėjo graikas Achillas Goumas.
Tiksliau, pakako vieno vienintelio mosto koja, ir lietuvio varžovui iš akių pasipylė žiežirbos.
E. Gužauskas po turnyro gavo specialų prizą už greičiausią nokautą.
Svorio kategorijos per 80 kg aštuntfinalyje vienas varžybų favoritų pačiu pirmu smūgiu per 2 sekundes išvedė oponentą „iš rikiuotės“. Teisėjas uždelsė dar 2 sek., kol įsitikino, kad vos prasidėjusi kova – jau baigta, ir užfiksavo ippon.
„Ir užtaikiau gerai, ir varžovas tikriausiai nelabai atidžiai gynėsi, – šyptelėjo E. Gužauskas. – Daug dirbau lavindamas tokį smūgį, o kuo daugiau dirbi, tuo geriau ir pavyksta. Buvome iš anksto apgalvoję, kaip pradėsime kovą, ir planas puikiai pavyko.“
Vis dėlto realizuoti planą ketvirtfinalyje sekėsi žymiai sunkiau. Prieš E. Gužauską stojo kylanti Prancūzijos viltis Jeanas‐Paulis Jacquot. Lietuvis tiek per pagrindinį, tiek per papildomą laiką labiau stengėsi atakuoti, bet iki galo į kampą konkurento neįspraudė. Pergalę Luko Kubiliaus auklėtiniui skyrė du teisėjai iš penkių, likę signalizavo apie lygiąsias.
Lemiami tapo svarstyklių rodmenys – lietuvis už prancūzą buvo sunkesnis 11 kg, kai leistina paklaida sunkiasvoriams – 8 kg.
„Kitą kartą tokia trumpa pirma kova pakiša koją. Nebūna laiko įsivažiuoti, apsiprasti, nuimti jaudulį. Kita vertus, nepadariau to, ką turėjau, ką buvome sutarę su treneriu. Normalu, kad pralaimėjau. Tokios taisyklės šiame turnyre – buvau geresnis, bet ne visa galva. O būtent to reikia pergalei šiose varžybose. Pats esu kaltas“, – analizavo E. Gužauskas.
Jis neslėpė turintis užgautų ambicijų prieš Europos pirmenybes be svorio kategorijų, kuriose gins čempiono titulą.
„Reikia mokytis iš klaidų ir parodyti rezultatą kitose varžybose, kurios bus svarbesnės. Tikslai – patys aukščiausi“, – nenuleido galvos atletas.
Ketvirtfinalyje pasirodymą „British Open“ užbaigė ir kitas Lietuvos sunkiasvoris Kęstutis Radvila. Jį nokautu sustabdė rusas Artiomas Lialikovas, vėliau finale po atkaklios kovos įveikęs J.P. Jacquot.
Tarp lengvasvorių (iki 70 kg) Herkus Matiukas pralaimėjo pirmą kovą, Jonas Eimontas ketvirtfinalyje nusileido būsimam čempionui iš Ispanijos Danieliui Redondo.
Beldžiasi į rinktinę
Tarp moterų turnyras sėkmingiausias taip pat buvo iki šiol pernelyg nepasižymėjusiai lietuvei.
Rima Lisinskaitė sunkaus svorio kategorijoje (per 60 kg) laimėjo tris kovas paeiliui, įskaitant dvi pergales prieš tautietes.
Aštuntfinalyje ji eliminavo Airijoje gyvenančią ir šiai šaliai atstovaujančią Anetą Meškauskienę, o pusfinalyje pranoko sparčiai besižiebiančią Lietuvos kiokušin karatė žvaigždutę Moniką Ryžkovaitę.
Tik finalinė kova nebuvo vainikuota triumfu – prancūzė Camille Haddouche, prieš tai sutramdžiusi Magdaleną Gustaitytę, nepaliko vilčių ir R. Lisinskaitei.
„Norėjau užsienietiško kraujo, su lietuvėmis kautis visai netroškau. Bet teko. Na, tiesiog atsilyginau Monikai už nesėkmę Lietuvos čempionate, įrodžiau, kad galiu laimėti ir aš“, – įvertino sidabrinė prizininkė.
Žygis iki pat finalo jai buvo netikėtas – šalies vicečempionė neslėpė į Krolį važiavusi pasisemti patirties.
Iki šiol Lietuvos rinktinės slenkstis jai dažniausiai būdavo per aukštas – R. Lisinskaitė dar nėra dalyvavusi nei Europos, nei pasaulio čempionatuose, ji dar nežino, ar turės progą debiutuoti ir lapkritį Budapešte.
Sutapimas ar ne, bet pirmą rimtą pasiekimą tarptautinėje arenoje 25-erių sportininkė užfiksavo tuomet, kai nuo tatamio nulipo jos ilgametė trenerė Diana Mačiūtė. Iki tol sekundavimą auklėtiniams varžybų metu derindavusi su savo pačios kovomis, tituluota klaipėdietė šiemet atsidėjo tik trenerės darbui.
R. Lisinskaitė neslėpė griežtus savo mokytojos šūksnius puikiai girdinti ir pačiame kovos įkarštyje.
„Turiu gerą trenerę, kuri veda į priekį ir rodo gerą pavyzdį. Ar griežta? Ne, gera. Ji man – pagrindinis autoritetas, jos rezultatai skatina ir mane“, – sakė kovotoja.
M. Ryžkovaitė šįkart tenkinosi bronza, Diana Balsytė ir Brigita Gustaitytė pralaimėjo pirmąsias kovas, pastarosios sesuo Magdalena suklupo ketvirtfinalyje.
Moterų lengvo svorio (iki 60 kg) kategorijoje startavo dar dvi lietuvės, atstovaujančios Jungtinės Karalystės klubams. Jurgitai Vencaitei ir Erikai Rauksėnaitei nusigauti toliau ketvirtfinalio nepavyko.
