Kazachstano migracijos komitetas nesuteikė prieglobsčio 41-erių kazachų tautybės Kinijos pilietei Sairagul Sauytbaj, nors šios Vidurio Azijos šalies teismas kiek anksčiau atsisakė ją išduoti Kinijai už neteisėtą valstybės sienos kirtimą.
Moters advokatas Abzalas Kuspanovas naujienų agentūrai AFP sakė, kad tokio sprendimo buvo galima tikėtis, turint omenyje „labai didelę Kinijos įtaką“ artimam sąjungininkui Kazachstanui.
Advokatas žada skųsti komiteto sprendimą vietos teismui ir ketina prašyti Jungtinių Tautų pagalbos.
„Ji nebus deportuota; mes to neleisim,"– sakė jis.
Vakarų Kinijos Sindziango regione gyvena apie pusantro milijono kazachų tautybės žmonių.
S. Sauytbaj prisipažino neteisėtai kirtusi Kinijos sieną su Kazachstanu, kur gyvena jos šeima. Pagal šalies baudžiamąjį kodeksą už tokį nusižengimą asmuo paprastai deportuojamas.
Vis dėlto, kilus didžiuliam visuomenės susidomėjimui šia byla, teismas rugpjūtį paskyrė moteriai lygtinio laisvės atėmimo bausmę, ir ji buvo paleista iš kalėjimo.
Pasak moters, Kinijos valdžia neleido jai išvykti pas šeimos narius, kurie neseniai gavo Kazachstano pilietybę, nes ji žino „valstybės paslapčių“.
JT ekspertų grupė rugpjūtį pareiškė, kad slaptuose politinio perauklėjimo centruose be teismo sprendimo laikomi daugiau nei milijonas žmonių, daugiausia uigūrų.
Pekinas pavadino tokį grupės teiginį „visiška netiesa“.
Kinija nuo 2014 metų vykdo griežtą kampaniją prieš separatizmą Sindziango regione, kurio gyventojų daugumą sudaro musulmonai
Susidorojimas su musulmonais itin suaktyvėjo po dvejų metų, kai regiono Komunistų partijos vadovu tapo Chen Quanguocas – griežtosios linijos šalininkas, liūdnai pagarsėjęs represiniu valdymu Tibete.
Kazachams anksčiau pavykdavo išvengti kraštutinių represinių priemonių, kurių prieš uigūrus imasi regiono valdžia.
S. Sauytbaj byla pastatė Kazachstaną į nepatogią padėtį, nes ši šalies siekia tapti viena svarbiausių trilijonų JAV dolerių vertės Kinijos prekybos ir infrastruktūros plėtojimo programos „Viena juosta ir vienas kelias“ arterijų.