Šiemet Našlaičių kapinėse rasti laisvės kovotojo palaikai penktadienio rytą buvo atvežti į Vilniaus universiteto Šventųjų Jonų bažnyčią, kur iki vakaro juos galės pagerbti visuomenė ir aukščiausi šalies vadovai. Laidotuvės sostinės Antakalnio kapinėse vyks šeštadienio popietę.
Tačiau tokia pagarba antisovietinio pasipriešinimo dalyviui, partizanų vadui, regis, tapo proga Kremliui dar kartą išreikšti nepasitenkinimą bei apjuodinti ne tik A. Ramanauską-Vanagą, bet ir visą Lietuvos partizaninį judėjimą.
Ketvirtadienį Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova savo pareiškime dar kartą metė kaltinimus A. Ramanauskui-Vanago vadovaujamiems partizanams, kurių rankos esą suteptos nekaltų žmonių krauju.
Ėmė svaidytis grasinimais
„Vilnius tęsia nesenos istorijos persvarstymo liniją, bando pateikti „miško brolių“ gaujas, kurios veikė Lietuvoje pokario laikais, kaip nacionalinius herojus-kankinius. Jų rankos suteptos krauju.
Šiuo atžvilgiu negali nekelti pasipiktinimo Lietuvos valdžios sprendimas paskelbti šiuos metus vieno iš „miško brolių“ lyderių Adolfo Ramanausko atminimui“, — teigė M. Zacharova, kuri spalio mėnesį pasipiktino, kad 2018-ieji paskelbti būtent A. Ramanausko-Vanago metais. O dar didesnį Kremliaus įsiūtį sukėlė tai, kur laidojami partizanų vado palaikai.
„Ypač ciniška yra tai, kad A. Ramanausko-Vanago, atsakingo už daugelio civilių gyventojų žūtį, kapas bus šalia daugiau kaip 5 tūkst. sovietų karių, žuvusių, išvaduojant Vilnių nuo fašistų įsibrovėlių, palaidojimo vietos.
Norėčiau priminti, kad teismo nuosprendis dėl karo nusikaltimų, kuriuos jie vykdė prieš neginkluotus civilius gyventojus, neturi senaties termino“, — grūmojo Rusijos URM atstovė. Pastaruosius žodžius, anot istoriko ir Seimo nario Arvydo Anušausko, galima vertinti kaip neeilinį pareiškimą.
„Galima prisiminti 1990 m. kovo 11 paskelbta, kad visi okupaciniai nuosprendžiai neturi teisinės vertės, jei jų nepatvirtina nepriklausomos Lietuvos institucijos, tad tai galima vertinti ir kaip kišimąsi į Lietuvos reikalus. Juo labiau, kad pasirinkta tokia proga“, – kalbėjo A. Anušauskas. Jo manymu, žodžius, senaties termino nebuvimą galima vertinti ir kaip grasinimą bei raginimą tarp eilučių griebtis vandalizmo aktų prie A. Ramanausko-Vanago kapą.
„Tai neigia mūsų valstybės, žmonių kovos už ją legitimumą. Kitas dalykas – mėginama manipuliuoti faktais, kuriuos peržiūrėję ir patys rusų istorikai, kurie aprašė, kas išties vyko stalinizmo metais. Tai yra absoliutus stalinistinio raugo regresas“, – M. Zacharovos pareiškimą įvertino A. Anušauskas, pažymėjęs, kad A. Ramanauskas-Vanagas Antakalnio kapinėse bus palaidotas ne prie „išvaduotojų“, kaip sovietų okupantus vadina Kremlius, o šalia „žudikų“.
„Ten kaip tik yra palaidota keli šimtai enkavėdistų, kurie perkelti, perlaidoti iš miestelių į Antakalnio kapines. Pažiūrėkite į datas – 1947, 1948 metai“, – pridūrė istorikas.
Sykį jau sulaukė lietuvių atsako
M. Zacharovai A. Ramanausko-Vanago tema nėra naujiena. Dar pernai liepą ji sulaukė dešimčių tūkstančių lietuvių atsako po to, kai Rusijos URM feisbuko paskyroje Baltijos šalių partizanai buvo išvadinti nusikaltėliais, nuo kurių nukentėjo tūkstančiai gyventojų.
Rusijos URM reakciją esą išprovokavo NATO išplatintas trumpas vaizdo įrašas apie Baltijos šalių partizanus, tačiau į šmeižikiškus M. Zacharovos kaltinimus, esą Baltijos valstybių partizanai tebuvo Vakarų šalių spec. Tarnybų įrankis bei Holokausto vykdytojai, tūkstančiai lietuvių šturmavo Rusijos URM feisbuko paskyrą.
Akcijos sumanytojas, žurnalistas Andrius Tapinas, savo paskyroje pakvietė visus lietuvius nueiti į Rusijos URM socialinio tinklo „Facebook“ puslapį ir po šia žinute apie Baltijos šalių partizanus palikti užrašą „#Кремльнашуисториюнеперепишешь“ (Kremliau, mūsų istorijos neperrašysi).
Be to, lietuviai reitingavo Rusijos URM feisbuko paskyrą – palikdavo vieną žvaigždutę iš penkių galimų. Sulaukę tūkstančių prastų įvertinimų, kurie numušė visos Rusijos URM feisbuko paskyros reitingą, rusų diplomatai galiausiai išjungė reitingavimo funkciją.
Po tokio netikėto smūgio Rusijos URM reagavo tulžingai – mažiausiai mėnesį kas savaitę po sykį ar du savo socialinių tinklų paskyrose skirdavo vis naujai pamazgų pylimo dozei ant antisovietinio pasipriešinimo dalyvių.
Diena, kai Rusija nusilenkė partizanams
Vis dėlto įdomu ir tai, kad Lietuvos partizanus niekinanti Maskva yra jiems netiesiogiai – suklydus ar sąmoningai parodžiusi ir netikėta pagarbą. Pernai kuklia ceremonija nustebino Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksandro Udalcovo elgesys. Gegužės 8-ąją – Antrojo pasaulinio karo pabaigos Europoje dieną, jis pirmasis padėjo gėlių vainiką ant memorialo sovietų kariams.
Tačiau Lietuvos delegacijos atstovus nustebino tai, kas nutiko po to, mat Rusijos ambasadorius kartu su visa delegacija patraukė prie kito paminklo – už kelių šimtų metrų esančio monumento žuvusiems už Lietuvos laisvę. „Mus tai nustebino, mes to nesitikėjome, regis, tai pirmas toks atvejis“, – sakė ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.
Skulptoriaus Kazio Venclovos sukurtas ir 2015 metais atidengtas paminklas skirtas visų Lietuvos karių, kurie žuvo partizaninio karo metais, tremtyse, kalėjimuose ir kurių palaidojimo vieta nėra žinoma, atminimui. Užrašas ant jo skelbia: „Žuvusiems už Tėvynę. Jų kapai žinomi Dievui.“
Karių kapams skirtame sklype suprojektuotos ir kapavietės, kur galės būti laidojami kariai, žuvę eidami tarnybą, taip pat generolai, kariuomenės vadai, krašto apsaugos ministrai.
A. Udalcovas ne tik padėjo vainiką, bet ir pagarbiai nusilenkė prieš paminklą, kuris pirmiausia skirtas prieš Sovietų Sąjungą kovojusiems Lietuvos kariams ir partizanams. A. Ramanauskui-Vanagui po mirties suteiktas brigados generolo laipsnis.