Jis parodė, kad 83 proc. pėsčiųjų Lietuvoje eidami gatve kalbasi telefonu, 11 proc. gatve einančių žmonių rašo trumpąsias žinutes, atsako į elektroninius laiškus ir bendrauja socialiniuose tinkluose. Telefonu eidami gatve dažniausiai naudojasi didžiųjų miestų gyventojai.
Taip pat pastebėta, kad 26-55 metų miestiečiai dažniausiai kalbasi telefonu, o 18-25 metų pėstieji gatvėje rašo trumpąsias žinutes, naudojasi susirašinėjimo programėlėmis ir naršo internete.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto kompleksinių žalų skyriaus vadovo Modesto Žilionio, labai mažai eismo dalyvių telefonus naudoja ne pramogoms ar reikalams tvarkyti, o tinkamo maršruto paieškai ar kitiems su eismu susiejusiems poreikiams. Tyrimo duomenimis, 3 proc. pėsčiųjų eidami telefone naudojasi navigacija, tai prie vairo daro ir 4 proc. vairuotojų.
Draudimo žalų ekspertas, kalbėdamas apie eismo saugumą, atkreipia dėmesį į vaikų ir paauglių švietimą.
„Nuo mažumės turime vaikus mokyti per gatvę eiti tik įsitikinus saugumu. Ir tai apima ne vien mūsų regos lauką, bet ir tai, ką girdime. Dažnas paauglys eidamas gatve klausosi muzikos, todėl jis ne tik nemato, bet ir negirdi atvažiuojančios transporto priemonės, taip dar labiau rizikuodamas gyvybe. Tą patį galima pasakyti apie bėgikus, sportuojančius miesto gatvėse. Klausydamiesi muzikos ausinėse ar taip kalbėdami telefonu, jie rizikuoja nepastebėti kliūties“, - pranešime sako M. Žilionis.
„Spinter tyrimų“ Lietuvos eismo dalyvių apklausa „Gjensidige“ užsakymu buvo atlikta apklausiant daugiau nei 1 tūkst. įvairiose Lietuvos vietose gyvenančių žmonių.
ELTA primena, kad spalio 3 dienos posėdyje Vyriausybė patvirtino Kelių eismo taisyklių pakeitimus, kuriuose numatoma, kad pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją kelio dalį ar ja eidami, turi vengti bet kokių dėmesį nuo eismo situacijos atitraukiančių veiksmų, įskaitant ir naudojimąsi mobiliaisiais telefonais.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis sakė, kad baudos telefonu besinaudojantiems pėstiesiems bus simbolinės.
