Asmenys įtariami šnipinėję Hagoje įsikūrusią Cheminio ginklo draudimo organizacijos „Organisation for the Prevention of Chemical Weapons“ (OPWC) būstinę.
Nyderlandai skelbia, kad minėtieji asmenys priklauso Rusijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai (GRU).
Šalies užsienio reikalų ministras teigia, kad Rusijos GRU agentai bandė pavogti dokumentus apie Ukrainoje įvykusią MH17 lainerio katastrofą.
Cheminio ginklo draudimo organizacija tyrė kovo mėnesį Didžiojoje Britanijoje apnuodyto buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio atvejį bei chemines atakas Sirijoje.
Maskva kategoriškai atmeta kaltinimus dėl S. Skripalio apnuodijimo.
Per spaudos konferenciją Hagoje Nyderlandų pareigūnai parodė keturių asmenų pasines nuotraukas – tai trys kibernetinio saugumo pareigūnai ir vienas tyrėjas, kurie balandžio 10 dieną iš Maskvos atskrido į Šipolio oro uostą.
Minėtieji keturi asmenys buvo pasiųsti žvalgybinei misijai į Cheminių ginklų draudimo organizacijos būstinę, skelbia news.sky.com.
Spaudos konferencijos metu buvo parodytos ir specialaus automobilio, aprūpinto bevielio interneto antena ir visa reikiama įranga tinklo sutrikdymui, nuotraukos.
Viskas vyko maždaug tuo metu, kai „Novičiok“ buvo apnuodytas buvęs saugumo agentas Sergejus Skripalis.
Po misijos minėtieji asmenys bandė sunaikinti savo išmaniuosius telefonus ir kartu su savimi iš viešbučio išsivežė visas šiukšles – tokiu būdu norėjo būti tikri, kad nepalieka savo DNR pėdsakų.
Skelbiama, kad su savimi keturi vyrai turėjo 20 tūkst. eurų ir 20 tūkst. dolerių grynaisiais.
Nyderlandai viešai įvardijo įtariamus rusų agentus ir sakė, kad operaciją vykdė Rusijos karinės žvalgybos agentūra GRU, sakė olandų pareigūnai. Pasak jų, Nyderlandams per kontržvalgybos operaciją padėjo Didžioji Britanija.
Vieno įtariamojo nešiojamasis kompiuteris buvo susietas su Brazilija, Šveicarija ir Malaizija. Veikla Malaizijoje buvo susijusi su „Malaysia Airlines“ MH17 reiso lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais tyrimu, pridūrė A. Bijleveld.
Rusijos ambasada Nyderlanduose nekomentavo šios šalies Gynybos ministerijos pareiškimo apie keturių rusų deportavimą.
„Nekomentuojame“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ambasados atstovas.
JAV, Britanija ir Nyderlandai ketvirtadienį planuoja pasiūlyti NATO aljansui naudoti jų puolamuosius kibernetinius pajėgumus priešiškų valstybių atakoms atremti.
„Mes nenuolaidžiausime. Iš tikrųjų ketiname aiškiai parodyti, kad ten, kur Rusija veikia, mes demaskuosime šią veiklą, ir manome, kad tai veiks kaip stabdys būsimiems tokiems veiksmams“, – ketvirtadienį sakė Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Gavinas Williamsonas.
„Tai nėra didžios galybės veiksmai, tai valstybės parijo veiksmai ir mes toliau dirbsime su sąjungininkais, kad izoliuotume, priverstume juos suprasti, kad jie daugiau nebegali taip elgtis“, – žurnalistams sakė G. Williamsonas, turėdamas omenyje NCSC pranešimą apie numanomas GRU kibernetines atakas.
Australijos premjeras Scottas Morrisonas ir užsienio reikalų ministrė Marise Payne anksčiau paskelbė bendrą pranešimą, kuriame sakoma, jog šalies žvalgybos agentūros padarė išvadą, kad GRU „atsakinga už šį kenkėjiškos kibernetinės veiklos modelį“. Pasak jų, šie veiksmai Australiją mažai paveikė, bet kitose šalyse šios kibernetinės atakos padarė didelės žalos ekonomikai ir sutrikdė civilinės infrastruktūros veiklą.
NATO ragina Rusiją liautis elgusis „beatodairiškai“
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį perspėjo Rusiją liautis elgusis „beatodairiškai“, Nyderlandams atskleidus, kad balandžio mėnesį sutrukdė rusų kibernetinei atakai prieš pasaulinę cheminių ginklų priežiūros organizaciją ir deportavo keturis rusų agentus.
„Rusija privalo sustabdyti savo beatodairiško elgesio modelį, įskaitant jėgos prieš savo kaimynes panaudojimą, bandymą kištis į rinkimų procesus bei plataus masto dezinformacijos kampanijas“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas, kalbėdamas po to, kai Didžioji Britanija ir Australija apkaltino Rusijos karinę žvalgybą dėl kibernetinių atakų, pridūrė, kad NATO visiškai remia pastangas viešinti Rusijos vykdomą elektroninį karą ir sugėdinti ją dėl to.
Nyderlandų užsienio reikalų ministerija iškvietė rusų ambasadorių
Nyderlandų gynybos ministrė Ank Bijleveld ketvirtadienį pranešė, kad šalies Užsienio reikalų ministerija dėl keturių rusų vykdyto šnipinėjimo iškvietė Rusijos ambasadorių.
„Rusijos ambasadorius buvo ką tik iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją“, – spaudos konferencijoje sakė A. Bijleveld.
Tuo tarpu olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas pareiškė, kad rusų specialiųjų tarnybų vykdytas tarptautinių organizacijų šnipinėjimas yra nepriimtinas.
„Ardomoji veikla tarptautinių organizacijų atžvilgiu pasitelkiant kibernetines operacijas mūsų šalies teritorijoje yra nepriimtina“, – parašė jis savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Britų diplomatijos vadovas: gresia naujos sankcijos
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy Huntas ketvirtadienį, Nyderlandams pranešus apie Maskvos šnipinėjimą, pareiškė, kad Rusijos atžvilgiu gali būti įvesta naujų sankcijų.
„Svarstysime su savo sąjungininkais, kokios tolesnės sankcijos (Rusijai) turi būti įvestos“, – sakė J. Huntas žurnalistams.
Be to, jis pasakė, kad Britanija „svarstys, kaip turėtume bendradarbiauti su savo draugais ir sąjungininkais, kad pasipriešintume virtinei kibernetinių atakų – naujo tipo atakų“.
„Nenorime eskalacijos (santykiuose) su Rusija. Norime sureguliuoti nesutarimus taip, kad Rusija suprastų: jei panašūs dalykai kartosis, ji susidurs su pasekmėmis, o jų kaina bus pernelyg didelė“, – pareiškė J. Huntas.
„Laukiniai vakarai“
Kaip per spaudos konferenciją sakė gynybos ministrė A. Bijleveld, „įprastai neatskleidžiame tokių kontržvalgybos operacijų“, bet šiuo atveju buvo padaryta išimtis atsižvelgiant į incidento rimtumą.
„Olandijos vyriausybės nuomone, šių žvalgybos pareigūnų įsikišimas kelia itin didelį susirūpinimą“, – pažymėjo ministrė.
Patikrinus kompiuterį paaiškėjo, jog agentai taip pat ieškojo su Šveicarijos įsikūrusia OPCW „Spiez“ laboratorija susijusios informacijos. Šveicarų pareigūnų teigimu, šis objektas praėjusį mėnesį irgi buvo atakuotas.
Apie šį dramatišką demaskavimą buvo paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai Didžiosios Britanijos nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NCSC) ir Australijos vyriausybė priskyrė kaltę už virtinę atakų visame pasaulyje tokioms programišių grupuotėms kaip „Fancy Bear“ ir „APT 28“. Įtariama, kad jose dirbantys įsilaužėliai yra GRU darbuotojai.
Šaltiniai Britanijos vyriausybėje sako, jog NCSC „labai patikimai“ nustatė, kad GRU „beveik neabejotinai“ yra atsakinga už įsilaužimą į JAV Demokratų partijos serverius. Kai kurie buvusios kandidatės į prezidentus demokratės Hillary Clinton šalininkai įsitikinę, kad ši ataka padėjo laimėti 2016-ųjų rinkimus Donaldui Trumpui.
Šių programišių pavogtų duomenų rinkinius vėliau paskelbė vyriausybių paslaptis viešinantis tinklalapis „WikiLeaks“. JAV specialusis prokuroras Robertas Muelleris po šios atakos pareiškė kaltinimus 12 GRU pareigūnų.
Šaltiniai Britanijoje teigia, kad GRU taip pat atsakinga už išpirkos reikalaujančio viruso „BadRabbit“ paskleidimą, sutrikdžiusio eismą Kijevo metropolitene.
Šių šaltinių teigimu, trečia ataka, nuo kurios nukentėjo Pasaulinė antidopingo agentūra (WADA), lėmė tam tikrų pasaulio sporto superžvaigždžių – tokių kaip amerikietės tenisininkės Serena ir Venus Williams ar britai dviratininkai Chrisas Froome'as ir Bradley Wigginsas – medicininių duomenų nutekinimą.
Maskva atmeta kaltinimus kalbėdama apie „šnipų maniją“
Maskva ketvirtadienį apkaltino Vakarus „šnipų manija“ po to, kai Nyderlandų saugumo tarnybos pranešė, kad sutrukdė rusų kibernetinei atakai prieš pasaulinę cheminių ginklų priežiūros organizaciją ir deportavo keturis rusų agentus.
„Vakarų šnipų manija įgauna pagreitį“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.